Raudona

Žvėris pasislėpęs raudoname sode
gėlių paunksmėje nuleidęs galvą
prieblanda kruvina krenta
ir išpilame visą dienos įkaitusį varį
papuošalais
ant gyvybę ryjančios žemės

Ramu
kalnuose triukšmas
virsta snieguotomis pėdom ir žingsniais
tarpekliuose nuošaliuose riaumoja žvėrys
o tu prie upės palinkęs gaudai Narcizą

Žvėris pasislėpęs nori paliest
šviesias pėdas įsigert
į būsimas keliones bet dar bėgi
akmenuotomis žemėmis
tolimas taškas horizonte

Bet vis tik ramu
tarsi iš tiesų niekada tavęs nepavytų
tarsi vėl snigtų raudonomis gėlėmis
kaip vaikystėj
kol jas surinkęs rasi kelią namo