Pergamentiniai

Och jūs, vaškinio popieriaus žmonės
Tokie, lyg iš siuntinio - korekt ir oho
Kai reikia pasišypso, kai reikia, paglosto
O kai nieks nemato - savo pažastis uosto

Skonis išlavintas, nors mėgsta ir šūdą
Plačių pažiūrų, diplomatijai - tostas
Bet ką jie galvoja, koks tas jų būdas
Kaubojai-indėnai - neįžengiamas postas

Tais vakarais, kai imu degti nuo oro
Jūs nusigąstat, nutylat ir traškat
Po buities klodais, paklodėm po meilės
O ne tai kad - akis į akį, žiedas į vašką...