vėlinėms

Vėjas liepsną užpučia stiprus
Palinksta kadagiai lengvai apgirtę
Nors ir manęs rytoj čia nebe bus
Liks pelenai tiktai kiaurai pramirkę

Gulės žolė po pagirių gležna
Voratinkliais rasotais susivėlus
Prasmilkusi rūkuos prabėgs diena
Į mano juodą kraują įsigėrus

Byrės prisiminimai iš akių
Ateinantiems greta manęs liūdėti
Tik aš dėkoti jiems nebe galiu
Galiu kad šitaip būs tik patikėti.

Bet šiandien mano rankose liepsna
Kurios užpūst negali šaltas vėjas
Gal ir galės užpūsti kažkada
Dabar uždegsiu ją kitiems atėjęs