Neseneka Neliucilijui (Laiškas n+7)

Mielas Neliucilijau, Seniai jau bekalbėjome, o atsakymai į tavo laiškus tai nugulę galvoje kaip popieriaus lakštai po storiausiu dulkių sluoksniu. Radęs akimirka laiko ne sau, pabandysiu įsijausti į tarnavimą kitiems, juolab kad šian apie tai su tavimi ir ketinu padiskutuoti.
Žinau tavo skeptišką požiūrį į mistinius dalykus ir visą tai, ko negalima pagrįsti primargintais lapais diferencialų, integralų, matricos eilučių..., gaunant išvestinę, kaip duonos kepale grūdo. Bet pabandysiu tau, mielas drauge, prakrapštyti akis, kad ką tu sakai, tai viskas lyg ir taip, nors pažiūrėjus į šitą mūsų skruzdėlyną iš aukščiau, daug aukščiau, tai ir ne visai taip. Įsisodinsiu tave  į laiko mašiną ir perkelsiu  kad ir netolimą, bet ateitį. Žinau, spyriosiesi, atsikalbinėsi, nes esi koncervatoriškai stabilus ir stengiesi gyventi su neatsakytais klausimais, todėl naujų nelabai ir priimi. Bet kaip sakiau, šian esu tarnaujantis, tai tavo paties labui.
Tu viename laiške klausei kuom pakeisime dabartines technologijas, kurias gavome,  iš Zetų, mainais į žmonių grobimus, jeigu jau Galaktikų Taryba išvaikė juos iš Žemės, o jų klonavimo eksperimentai tapo ne tik jiems, bet ir mums neveiksmingi? Pasidomėk Doli avelės likimu ir įsitikinsi.  Tai dėl to galiu tave tik pradžiuginti, nes  greitai, net labai greitai tavo išmanioji technoligija, kuria tu puikuojiesi, rašydamas man laiškus savo delninuke, pavirs į nieką, kaip Donelaičio  šalčio pramonė pavasarį. Bet tu dėl to nesisielok, juk viskas tik į gerą. Kaip sakiau, daugiau rūpinkis savo sielos dalykais, nei savo nuo alaus ir GMO produktų, išpampusiu pilvu.
Keli vis tą patį klausimą-kas tas dvasingumas? Gaila, bet ir Plejadiečių vadinamoje melo knygoje-mūsų Biblijoje, atsakymo nerasi. Kristaus, šviesos brolio mokslo neliko nė padujų. Ją rašė, perrašinėjo kas netingėjo, pritemdami tikslui-skaldyk ir valdyk. Tai dėl to jūs esate dievo avinėliai, vedami į inkvizicijos skerdyklą. Nėra čia nieko iš širdies į širdį.
Tada, kai kris akmenys iš dangaus ir žemę nuklos raudonos dulkės, kurias pažers praskrendanti kometa su savo uodega, pasiruošk matyti daug kenčiančių. Aišku, jeigu liksi vienas iš tų, kuriam bus duota tai matyti. Pasitikėk Likimu, nes krentantis akmuo irgi turi sąmonę ir žino kur kristi. Tu gal ir nesuvoki, bet anarchija yra tvarkos motina. Kalbėjau jau ne kartą kaip sielos evoliucionuoja-mineralas, gėlė, medis, gyvūnas, žmogus... Tai jeigu ir išliksi, tai vadinasi dar tavo kančios taurė neišgerta. Nors žinai pats, -„Gyvieji pavydės mirusiems. “
Ta proga ir noriu tau padėkoti, kad tavo neigimas, verčia prisiminti man Neigimo Neigimo dėsnį. Tik keitimasis žiniomis ir viešumas gali išlaisvinti, nors šešėlinei Žemės vyriausybei tai labai  nepatinka.
Tai štai,  nuo tos polių kaitos, Žemės plokščių stumdymosi, ugnikalnių išsiveržimo ir išsiliejusio bliūdo su vandeniu, vadinamo vandenynu, mažai kas liks nesugriauta, nesudeginta ir nenuplauta. Pasiruošk matyti visišką skurdą, žaizdotus, paklaikusiomis akimis nuo patirto siaubo ir išprotėjusius keliautojus, kurie, gal net su mažais vaikais ant rankų, maldaus tavęs nors lašelio geriamo vandens, nes visas ir gėlas vanduo bus apkartęs nuo raudonų dulkių.  Tada tu suprasi kokia tai vertybė, kurią tu visai dar neseniai pliūskojai į kairę ir į dešinę, pylei į savo autovežio  baką vietoje benzino, pasigaminęs kaip pažangią HHO technologiją, skaidydamas vandenį į vandenilio ir deguonies dujas. Džiaugeisi atradęs savo valstybės energetinio nepriklausomumo formulę.
Klausi - ar mes išliksime, ar Lietuva išliks? Šito niekas nežino, nes viskas dar mūsų rankose. Mes kuriame savo ateitį ir dar galime ją pakeisti, jeigu pasikeisime, apsivalysime nuo tų kur O. Milašius minėjo, tai turime vilties, kad mūsų neištiks Sodomos ir Gomoros miestelėnų likimas.
Ką renkiesi, kankinti, ar kentėti? Tik prisimink-„Per aspera-ad astra. “ „... Ir prasiskyrė Raudonoji jūra, atverdama kelią žydams ištrūkti iš Egipto vergijos... “
Kaip matai, visa tai jau buvo. Nors ir labai seniai, bet buvo ir pražuvo. Ir tu nepaliaujamai eini savo vaga, sakydamas kad reikia tik taip eiti-iš praeities į ateitį.
.
Dievai Anunakiai jau grįžta nusiimti derliaus, kurį pasėjo prieš 3500 metų. O jų derlius tai kaip sakiau-tu ir tavo produktas auksas. Jiems reikia daug, labai daug aukso, kurio  jūs tiek prikasti nepajėgiate ir nenorite. Gerai kad pasitelkę savo technologijas, gaminate auksą iš anglies, elektronų greitintuve,  Hadrono kolaideryje, kaip deimantus iš grafito, už gal būt jau dvigubą, bet minimumą, tuo džiaugdamiesi, kad nuo mokesčių lieka ir sviestui. Yra pasakyta-„kas Dievo-Dievui, kas ciesoriaus-ciesoriui. „ ir nieko čia nepakeisi.  Bet kartoju tau, išlaisvink  mintį, pakilk. Juk  penktoje dimensijoje viso to jau neliks. Ten kur bendravimas telepatinis, nelieka melo, kuriuo taip puikiai mani manipuliuojama trečios dimensijos, labai žemų virpesių pasauliuose. Tai bus nauja Tarnaujančių Kitiems civilizacija. Tavo išmanioji technologija bus praeitis, kaip ir tavo dabartinis mąstymas.

Tai kol esame dar čia, ateities laike, tikiuosi matai, kaip atviras kūno vietas pažeidžia radiacija ir raudonos dulkės? Uždenk visas atviras kūno vietas ir savo ainiams, uždėk galvos apdangalą. Čia jau jarmulka nepadės.
Lik sveikas .