kaltė

Tu be kaltės ir nekalta,
O kalte gali jis tau dovanoti,
Sušlapus rūbams po lietaus, užeik viena,
Užeik pas jį jei neturėsi kur nakvoti.

Kaip krištolas skaidrumo mintimis
Tu draugiškai priglausi jo begėdę klastą,
O ji tuo tarpu melo vinimis
Per tavo riešus lys į kryžiaus rastą.

Pro langą pravirą išskrieja aimana,
Gašli, su prakaito kvapu suroku,
Tu susilieji su pasauliu kaip daina,
Tik tas pasaulis tau pakvimpa šiukšlių dvoku.