Tau nebūtina mėgti manęs -
Mano skonio nereikia pajusti
Aš esu -kol dar brėkšta diena
kol gali nuo manęs nusisukti
Kol dar temsta..
kol valdo naktis
Kol mėnulis -
pro langą dar žvelgia
Aš esu praeitis ir viltis,
kad išvysi dar šviesą -
kaip šventę
Tau nebūtina kaltint manęs
ir kalta nekaltai aš parduota
Degs širdis -
tik ar kas ją supras?
ar galės kas šiąnakt ją paglostyt?
Slinks rūkai
ir mintis jie supainios
gal vienatvė sesuo,
gal tamsa
gal svaja vėl skraidys
ten kur šalnos
Gal dvasia dar pabus
nejučia
Tau nebūtina mėgti manęs-
aš išduota, apverkta -
ir prakeikta seniai
Gyvenu -
ir turiu kas man duota
savo dalią
Nekaltink tiktai