mačiau tave
ir skilo akmenys
ir krito paukščiai
dangus įkaitęs lyg anglis
ant žemės leidosi
ir vėjas garsiai kaukė
ir krito medžių kaukės
po vieną
įsižiebdavo langai
paskui vėl geso
vidurnakčio net nesulaukę
tik moteris kišenėj nemigos
paslėpus aistrą
raudojo tyliai
tyliai tyliai
leidosi
nakties šešėlių skraistė