Žiaurus švelnumas. Maceina

Maceina skubėjo į susitikimą su Kanados mokslininkų grupe tyrinėjančių knarkimo prevencijos būdus.
Pagal horoskopą Maceinai buvo puiki diena ko nors gero išmokti ir pamiršti blogį, kurį kasdien darė Babenčikas.
Maceina matė, kaip Babenčikas lėtai ėjo po naktinės pamainos. Jis tempė maximos maišelį su  tris tuščiais buteliais alaus. Niekas net neįtarė, kad maišelio dugne kulkosvaidis.
Maceina ir Babenčikas gyveno trečiame aukšte vienas šalia kito.
Babenčikas ėjo miegoti ir pasidėjo kulkosvaidį ten, kur tu ir aš dedam laikrodį.
Kanadiečiai pasirodė aukštumoje: jie demonstravo įvairius būdus kaip žadinti knarkiantį.
- Knarkiantysis guli ant šono. Veidu į prabudusį ir besikankinantį žmogų. Jūsų veiksmai, gerbiamas besikankinantis?
- Į snukį, - pakėlė ranką Maceina.
- Ne. Jeigu į snukį – rėkimas. Ar to mes siekiame? Tu, Petriuk..
- Bet mano smūgis...
- Aš tėveliui klijuoju nosį su momentu.
- Kalėjime knarkiančių dar daugiau. Demonstruoju. Žiūrėk atidžiau, ir tu  Petriuk. Taigi, jūsų ranka slenka po knarkiančio pagalve ir, pajutę galvos svorį, imate kilnoti knarkiančio galvą tarsi ji plauktu per nedideles bangas. Knarkimas turi liautis.
- Kodėl po pagalve?
- Po pagalve gali būti užtaisytas ginklas. Knarkiantys yra labai klastingi žmonės. Jie kovoja už savo teisę knarkti.
Maceina išmoko keletą triukų su nosies užkimšimu, prispjaudomu į ausis, bulvių košės lipdymu knarkiančio ausyse ir kitų nuostabiai paveikių kanadietiškų fokusėlių.
Maceina paskambino Mamedovai ir sutarė susitikti ir puikiai praleisti dieną vienoje sostinės lovoje.
Mamedova užsiminė:
- Tu žinai, Babenčikas grįžo iš naktinės pamainos?  Ar neišmuš jis mus iš ritmo taip knarkdamas, Maceina, a?
- Neišmuš, - tvirtai tarė Maceina.
Per pamokslą, laidojant Maceiną, kunigas tarė:
- Ar gali  tokių plačių pažiūrų žmogus, toks buvo Maceina, numirti užspringęs ausų krapštuku pateptu bulvių koše? Kur tai matyta? Maceina tapo Kanados mokslininkų auka. Pats girdėjau tuos baisius metodus. Babenčikas turi būti teisiamas už pavojingus veiksmus privedusius prie savižudybės. Gal ir tuos kanadiečius reikėtų prigriebti?
- Nereikia, - liūdnai atsakė Mamedova, akimis ieškodama Babenčiko, bet jo nerado.
Po mėnesio tas pats kunigas  klausė gerokai sustorėjusios Mamedovos:
- Ar sutinki būti Babenčiko žmona?
- Taip.
Kai gimė vaikas – jis nuo mažų dienų griežė dantimis, kai išgirsdavo Babenčiką knarkiant.