besityčiojant iš sielų

tuštybės mugė atsidarė,
eime
nupirksiu Tau jausmų
ir kaip nuodingojii gebenė
galėsiu žaist su likimu

gal tramdomaisiais apsivilksiu
vis tiek kovot nėra jėgų
ir merdėjimą teisinsiu, nors ir nuvilsiu
visus, kurie dar tiki
p a t i k ė k ir TU

jei ne manim, tai bent dėl bendro kvapo
be jo ne liko nieko,
n e b e b u s
agonijos, nors rodės, galo nesimato
visiems sakiau, kad jo nėra, bet bus
ne bus
Y R A

žinojimo pakanka
vien Jis sužlugdo žmogų be žmogaus
ateik arbatos paskutinįkart
ir duoki ranką
tik nevėluok
nes Ji taip pat atauš