Saldokai ir retoriškai - apie meilę

Plaukiantys lubomis šešėliai mano kambary,
Tie baigiančios gesti dienos užsilikę atšvaitai,
Veja pilnaties šviesą ir liūdesį
Beviltiškai.

Žvaigždės mirksi sulig mano širdies plakimu,
Bet jos nejaučia-tik mėgdžioja, atspindi,
Nes naktis, kad ir kokia artima, taip pat nemoka
Skambėti.

Liūdesio bangos šešėliais atsimuša į sienas
Ir niekaip joms nesiseka naktin išsprūsti.
O gaila, mat nakčiai juk nekenkia-tik man-
Per daug mylėti.


2011 Lapkritis.

O aš jau kartkartėm jaučiu sningant.
Kažkur dūšioj.
Ir greičiausiai iš apačios viršun.
Kaži kokios varganos snaigių, šalčio versmelės.
Kutena.
Tik nejuokinga nė velnio..

Ar mano meilė eilinįsyk bus palaidota po sniegu..?
Dar žiemai neatėjus.


2011, Birželis.