Aštrus Protas

Padegti likimai primena apie mūsų duoną kasdienės beprotystės
Kol taikos su pačiu savimi rykštės ieškome prie galiojimo datos pernykštės
Nežinai, kad tavo viskas yra tik kito adatos vakarykštės?

Tik žaizdos tavo veidų kalendoriuje
Praeities dėmės, įsigėrusios popieriuje
Skambaus šulinio dugne paskendę jausmai
Jie tave paruoš liūdnai pasaulio dalios sausrai
Po kelių gurkšnių prisikelsi savo minčių aušrai?

Kas, jei nenusipelnę ragaus tai?
Duona kris kaip sniegas, pagauk tai
Raudonų elnių rengiami tau spąstai
Bombarduoja klausimais tavo kastą
Kas tai?
Švelnus peilis.. gal jau laikas pagaląst tai?