Ruduo užtvėrė šviesą

Tame krašte ruduo suvešėjo,
Kol alkis medžiojo mūsų sielas.
Saujomis barstėm druską po kojų,
Kad atėjus metui viltį paleisti.

Iškirstas sodas nesužydės kaip anuomet,
Kankorėžių skrydis laikinumo grožį sutrypė.
Lakstantys juodvarniai į niekur skubės
Bandydami išgyvenimo bylą atrasti.

... o saulėgrąžas merkia lietus,
Žaisme šešėlių žvaigždės prapuolė.
Kol alkis medžiojo mūsų sielas,
Ruduo užtvėrė šviesą....