dangus išvėmė
vandens bokštus
lietum į žemę
tvinsta gatvė
sukibo aukšty
medžių šakos
į tunelį ažūro
sekti sušlapo
pėdos
skuba degti
veidai bučiuoti
vėjo šuorų
užmerktos akys
regi drobę
brūkšnys raudonas
gal pavojus
galingais potėpiais
pratrūko
plevena drobės
lino siūlais
paveikslo šviežio
neišdžiūvę dažai
nušvinta
gatvių mūrais
langų žiotyse
uždaryti maži
pasauliai
svetimėja ir
ruošias nakčiai
viens po kito
su žiburėliais
išsilieja