Verkusio Dievo šypsena

ašara saulėtekį nykstanti
naktį verkusio Dievo
sugrįš į bangą rimstančią
skalaujančią mano pėdas

smulkmenų norai beribiai
į angelo saują byra
jam jau viskas daug kartų matyta
bet vėl juos išpildo tyliai

ryte nusišypso Dievas
į žmogų pažvelgęs žilą
jo raukšlėmis parašyta
aš myliu gyvenimą šitą