Suskilo mano širdis,
kaip nukritęs kaštonas nuo medžio.
Ruduo...
Tiek daug tu kaštonų prisėjai
ir lapų ore plevenančių,
minčių prisėjai širdyje vietos nerandančių...
ir ilgesio...
Labas vakaras visiems rašytojams ir poetams :) Prisiminiau šį vakarą, kad bandžiau rašyti beveik prieš keturis metus ir atsiverčiau savo "mano namai" Juokas paėmė kaip nemoku rašyti eilių :) Beje, dėkoju Džordanui Norkui už nuostabų komentarą :)
labukas,be galo grazus ,net sirdi suspaudziantis eilerastukas nors nebaigtas bet gylus ir prasmingas,tiesiog tas ilgesys ir suzeista sirdis,brangioji tik rasyk ir rasyk nesvarbu apie ka ,tai rasyk kas dedasi jusu sirdelej ,issipasakokite eilese,nors tai primena mane bandydamas issipasakoti pats pasineriau i poezija,
Uzmerkiu as akis,O lupos tyliai kuzda,
Matau tave tamsoj,Tik zvaigzdes kelia rodo.
Bandau pasiekt tave.Atrast save is naujo.
Daznai sapnuos tave regiu,Ir tavo varda vis saukiu.
Bandau prieit,tu tolsti.Esi arciau negu arti,
Toliau negu toli.Nesiseka deja,o man sypsais.
Ka tai galetu reiksti?
sveika atvykusi. Tik nenusiminkite dėl išsišokimų, svarbiausiai, tikėkite savimi. Pradžia - šviesi. Nenuleiskite rankų ir nepadėkite plunksnos.
Didelės sėkmės Jums.
Mano pirmas eilėraštis parašytas. Pati nežinau - eilėraštis tai ar ne, greičiau mintys išreikštos šiokiomis tokiomis eilėmis - pirmas pabandimas, gal tai bus ir paskutinis.
nesišaipykite labai:)