ruduo alsuoja veidu

ilgai laukiau vabaliukų krebždesio po stalu — užliūliuotame tuščiame dubenėlyje —
    vaikystės vygės abrozdėlyje su apsilupusiais rėmeliais ir įskeltu stiklu kamputyje
    sužvarbo akys išsiplėtė vyzdžiai — kažkas nebeateis nebesugrįš neapsikabins
    retušuotos nuo laiko gilios raukšlės kaktoje

    lūpų kampučiuose išsprūdo prisiminimų kraujosruva —
    žodžių pynėje dar kvepia natiurmorto apskrudusi duonos kriaukšlė
    vakarui panyrant į kurčnebylį šešėlių labirintą —
                                                                            labanakt!

    ilgai laukiau vabaliukų krebždesio vidinėje ausies kriauklėje
    kai užmiega garsai ir gilūs aistros atodūsiai upės vagos senduobėje
    po mano linguojančiu laikinu tiltu —
    išsprūdo iš po kojų vėjo suneštas lapų apklotas

    prisiglaudžiau prie laukinių durų staktos —
    ruduo alsuoja veidu