Pasivaikščiojimas

4.

Tolsta
siluetas
šuniui amsint -
mirę tėvai,
tėvų rūpesčiai,
karai, marai
praėjo - baigėsi alus,
ir ant stalo -
kraujo, prakaito
lašai nukrito
ir tėvas kalba,
rimtai kalba -
apie rytdieną,
o vaikystė, jaunystė -
katės ašaros,
mamos ašaros -
duris, langus -
per dienas,
naktis klibina
ir tėvas sukala -
vaikams į smegenis
pamatų, tiltų polius
ir vaikams,
pinigų negaili -
paskolina.

O skersvėjus
sušvirkštus -
suledėjo nosis, pirštai.
Nori to tėvas, ar nenori -
geri, negeri jausmai,
kaip vaikai -
nuo jo nusisuka,
o manęs laukia -
jambai, horėjai,
laukia ir karas Korėjoj
ir rūgsta -
susierzinimo uogos -
subedžiotos
į cukrų.

Ir tėvas -
atsidūsta
lyg radęs,
po stalu šovinį
ir pasuka -
su nauju radiniu
į kitą šoną.

Pasipila vaikai
iš teatro, kino
ir pučia
vėjai šiauriniai
ir sėdi,
nusiminęs tėvas -
Pragare,
lyg šventas Petras,
už stalo
ir danguj, tėvas sako -
nei šilta, nei šalta -
su palengvėjimu,
o mes, vaikai,
samprotaujam
ir geriam alų,
lyg velniai
iš Praeities išnirę
ir visiems šviečiam
tarytum saulės
iš po skvernų, žalio vėjo,
o kad taip paėmus
ir į nagą -
visus mano eilėraščius,
visas poemas
suėmus, bet mus
užkloja -
sutemos šėmos.

O tėvo, mano rankos,
suodinos rankos
ir kreivas,
tas mūsų akiratis
ir tinkas - byrantis, yrantis,
o aš - žaibus
tarsi katinus gaudau
ir verdu -
vakarais šaltieną.
Rytais -
apendicitus pjaunu
ir pragertas širdis
operuoju -
vienu žodžiu,
kaip arklys ienose
ir gyvenu Panevėžyje,
tarsi Getės Faustas -
apsvaigęs - nuo alaus, vyno
ir kiekvieną,
penktadienio rytą -
mane sutinka -
šlapdribos, sniegas, ledas
ir aš, kažką, brangaus
praradęs - skambinu
į Lietaus radiją
ir skiriu pasimatymą -
Simonai.