tyliai
dar truputį tyliau ir atrodo
pats nebegirdėsi savęs
tokio kalbančio
apie pasaulį
dedikuojančio visa tai
jums
žmonėms
apie namus
ir kartojasi tūkstančius kartų
šis procesas apie laivus
ir jų burės gal vietom
skylėtos
šlama tartumei gluosniai
pas mus
išprotėjusiojo monologas
labai intymią pokalbio laikyseną
gretimoje palatoje užuot
palaikę, mes
šnibždėte šnibždamės
išprotėjimai
šokantis taip lygtai niekas nemato
bėgantis lygtai vytųsi
lapų kabančių skraidančių paletėj
ką tu dar matai