Rašyk
Eilės (72012)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2495)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







-      Tad sekite mane, - apreiškė maldinikas ir nužengė nuo ledų šaldiklio. Minia prasiskyrė sukurdama šventuoliui laisvą praėjimą. Jam įkandin, svyruodamas į abi puses, puškavo atgijęs tvarkos sergėtojas. Ir tyliai švokštė.

Iš pradžių kukliai, vos vienas kitas miesčionis slinko paskui naująjį išminčių. Kiti, abejonių užgožtais veidais, spoksojo į  tuos, nusprendusius jungtis prie  vargšo stebukladario, o gal apsimetėlio, įliuzijų meistro. Po kelių akimirkų, saulei pasislėpus senamiečio stogų harmonijoje, Valentinas, rankų mostais pradėjo šluoti automobilius  pagrindinėje miesto gatvėje. Kelią atlaisvino palengva  ir atsargiai, kad gink Dieve neužgautų nuo šaligatvio besitraukiančių žmonių.  Valydamas kelią, greičiausiai naudojosi tomis pačiomis antgamtinėmis  jėgomis, kurių dėka prikėlė mirusį kelių patrulį.

Liaudis šūkčiodama  iš nuostabos ir susižavėjimo patraukė atsilaisvinusiu keliu, pamatyti tariamą išsigelbėjimą. Prie vis didėjančios minios, žygiuojančios pietų kryptimi, akmenimis grįsta gatve, šliejosi visi girdėję pranašą. Šiuo atveju, nebuvo susilaikiusių ar nedrįstančių. Vieni sekė iš nuostabos, kiti iš baimės, dar kiti teisiog nebeturintys ko prarasti. Visų priešaky žygiuodamas Valentinas nesiliovė vieną po kito rodęs stebuklus. Mosikuodamas rankomis, lyg vaikytų įkyrią musę, jis sukėlė lietų iš giedro dangaus, privertė  gražiausias gėles akimoju dygti tarp akmenų, tiesiai žmonėms po kojomis. Taip pat nutiesė nuostabaus ryškumo vaivorykštę miestiečiams virš galvų. O vienas didžiausių stebuklų,  kvietė visas senamiesčio gyvastis, tarp jų katinus, šunis, peles ir iš kažin kur atklydusius briedžius, taikiai lietis į minią ir eiti kartu.

Plati, šurmuliojanti žmonių ir gyvūnų mąsė, primenanti jūros šventės karnavalo veikėjus,  nukrypo į Kurpių gatvę ir pasiekė  vandens telkinį, kurio viduryje kepsojo salelė. Šią teritoriją vietiniai ir šiaip atklydėliai be išimties gerai žinojo,  kaip  Jono Kalnelį. Kol pavienės kompanijos vasaros  metu žaliame kampelyje, rinkdavosi prastumti laiką, gurkšnojant alutį ar kitus stipresnius gėrimus, kiti teisiog sedėdavo pakrantėje ir žvejodavo drumzliname vandenyje užsiveisusias žuveles. Tiesa, pasitaikydavo ir bepročių,  nuspręsdavusių  toje didelėje pelkėje net pasipliuškenti. Naujojo ganytojo būrį nuo beprotystės skyrė tik vienas niuansas - išvaduotoji tauta tą vakarą atrodė it užhipnotizuota, praradusi laisvą valią ir pasirinkimą.

Valentinas, priėjęs  sausumos kraštą, sustabdė minią. Tiltelis, vedęs į kalnelį, riogsojo tvenkinyje, perlūžęs pusiau.
Tada barzdočius  pradėjo mosikuoti rankomis, trypčioti kojomis, sukeldamas dulkių kamuolius po savimi  ir ritmingai kraipyti galvą į kairę bei dešinę puses. Jo šokio pavyzdžiu  pasekė ir  nemirėlis. Svyruodamas į transą, pasinėrusio apaštalo dešinėjė, prikeltas pareigūnas  mėgino atkartoti lygiai tuos pačius judesius, kuriuos atlikinėjo šventasis.  Zombiui šokti sekėsi sunkiau.  Lankstėsi nerangiai, nemokėjo taip klubų kraipyti ir galva taip mostaguoti,  kaip Valentinas.  Pavienės žmonių salelės jau buvo pasinėrusios į šio keisto šokio sūkurį, kai pranašas liovęsis krypavęs žengė  vandenin.  Visų nuostabai vanduo neleido jam nugrimsti. Jis laikėsi tvenkinio paviršiuje, lygiai kaip prieš sekundę stovėjo ant žemės. Ir prieš jį sustojusiai, nesusipratėliškai, aikščiojančiai bei dar tebešokančiai  miniai, tarė:

-      Broliai ir seserys. Liaukitės šokę ir paklaustykite manęs. Jei tikėjimas jūsų tikras, vanduo po gležnomis jūsų kojomis virs žeme. Ir nesušlapę, daugiau kaip perėję trumpo lietaus sukurtą balą, atsidursite kitame krante.

Netrukus, vienas po kito, į ramiai plytintį vandens telkinį, leidosi klaipėdiečiai. Atsargiai dėliodama žingsnius, minia, viena išsibarščiusia dalimi mėgdžiodama vedlio šokio tehniką, traukė tvenkinio paviršiumi salelės link. Pusę kelio įveikė bemaž visi, išskyrus nemirėlį, niurktelėjusį vandenin vos po pirmųjų žingsnių. Bet tai nebuvo kliūtis. Plaukti, kad ir nerangiai, jis mokėjo. Tik  pusiaukelėje jo gaivališkas urzgimas virto povandenine burbuliukų srove. Keletas piliečių, matę negyvėlio grimzdimą,  išsigandę mindžikavo vietoje ir tik spaudžiami kitų ėjo pirmyn. Jono kalnelį pasiekė didžioji dalis gyventojų, išskyrus du kunigus, vienuolę, keletą senučių, rožiančiais apkarstytais kaklais ir porą senjorų. Viena iš „davatkėlių“, pliumptelėjusi į vandens telkinį, šuniuko stiliumi nusprendė  plaukti atgal į krantą, tik jos siekis liko neįgyvendintas. Kažin kokia jėga, pagriebė senutę ir nespėjus šiai nei riktelti, nusitempe gelmėn. Žygiavę  vandens paviršiumi, matyt dar turėjo lūkesčių  gelbėti įkritėlius, bet apaštalas perėjęs tvenkinį ir pasilipęs ant kalnelio viršaus griežtu tonu, visiems girdint sušuko:

-      Gaištantys vandenyje, tai nuodemingieji, negelbėkite jų, kitaip gelmė įsitrauks jus pačius.

Taip apaštalo praminti netikėliai, nespėję daugiau pasipriešinti, buvo įtraukti pelkėn nežemiškos būtybės. 

-      Blogieji skaitysis pragare su šetonu. Te palengvina jiems kančią mūsų gailestingasis viešpats. – Apgailestaudamas, gana ramiai dėstė pamokslininkas.

Po keliolikos minučių virpantys, žado netekę miestiečiai suspietė salelėje. Šokančiųjų tarpe teliko vos vienetai. Atsigręžę į savo nueitą kelią, žmonės išvydo vandens paviršiuje plūduriuojanačius skenduolius. Jų melsvuose, perkreiptuose veiduose tapo įžiūrimos  šypsenos. Sunku buvo pasakyti ar jas paliko skausmas. Tai veikiau priminė pašaipos vypsnius. Numirėliai be garso juokėsi iš tų niavuolių, stovinčių  Jono kalnelyje. Tik kruvini akių  obuoliai jau nebematė viršum jų, link žemės  kas minutę artėjančios  nežinomosios planetos.

Iš visų nuskendėlių, į salelę, keturiomis išsikepurnėjo neseniai prisikėlęs policininkas. Jis atrodė dar labiau miręs ir labiau švogžiantis nei prieš gerų, blogų individų atranką. Miestiečiai negailėjo į jį svaidę įtarių žvilgsnių.

-      Broliai ir seserys.  –  Lyg nematydamas išnirusio zombio, pradėjo Valentinas. -  Perėjome pirmąją pusę. Nedaug teliko  iki išsigelbėjimo nuo didžiosios pragaišties. Beveik nėra abejonių, jog  mūsų tarpe dar yra netikėlių. Todėl dievo kariauna bus apvalyta nuo jų, einant vandeniu į gretimą krantą.

-      Kodėl iš viso reikėjo leistis į vandenį, jei galėjome pakrante nueiti į reikiamą vie ... –  buvo bebaigianti moteris dryžuotu sijonu.
-      Kad sužinotume jūsų tikėjimo stiprumą, - nutraukė ją vedlys, - štai atsakymas, mano sese. Tie žmonės likę vandeny daugiau niekuomet nebeišvys dangiškosios šviesos, nes savo gyvenimą  skandino  nuodemėje.  Gera žinoti, kad dar yra tikinčių šiame viešpaties būryje.

Skustagalvis iš minios baikščiai išsiviepė, bet jo auksinė šypsena akimirksniu išnyko, apaštalui davus nurodymą žygiuoti. Žmonės klausydami įsakymo puolė į vandenį, šį kartą nesušlapę perėjo visi, išskyrus policininką.  Pastarasais vandenin įkrito po ketvirtojo savo žingsnio.  Kad ir kaip priešinosi motaruodamas rankomis ir kojomis, žerdamas purslus į keturias puses ir kriokdamas  ant visos apylinkės, vis tiek  buvo pačiuptas negailestingos būtybės. Kliuksėdamas ir kone atlikinėdamas visus apaštalo šokio judesiukus, nelaimingasis tvarkos sergėtojas, dingo  gelmėje.

Kitame krante Valentinas nesustojo, tik rankos mostu parodė ženklą, judėti toliau. Jį sekė didelė polaiminga minia. Ir tuomet, kai visas pulkas perėjo likusią pelkės dalį iš vandens išniro policininko galva. Kartu pasirodė pečiai ir liemuo. Sudriskęs,  sušlapęs, išnarintom rankom, išsuktom kojom, bet dar pašlubčiojantis pareigūnas išsirioglino krantan. Piktai užstaugė, niršdamas greičiausiai ant savęs. Jis nepajegė suprasti, kodėl jo tikėjimas šlubuoja.  Nesuprato kuo  taip nusikalto.

Minia tarsi negirdėdama kriokimo, kiūtino naujojo apaštalo vedini.

Daug iškentėjęs nemirėlis, prasibrovęs pro minią, priėjo Valentinui iš užpakalio ir kesinosi tverti jam už sprando, bet virpanti ranka užgriebė tik rūbo skverną. Zombis tarsi nuplikytas atitraukė ranką. Ir matyt  išsigandęs, savo neapgalvoto sprendimo, paslapčiomis žingtelėjo atgal.
Tautos gelbėtojas nedelsiant sustojo. Taip sustabdydamas ir didžią minią, tuomet neskubėdamas atsigręžė. Kadangi žmonės jį supo iš visų pusių tarė:

-      Kas mane palietė? - Barzdočiaus išmintingas, klausiamas žvilgsnis narstė kiekvieną stovintį šalia. - Kuris palietė mano drabužius?

Būrys lyg prabudęs iš palaimingo snaudulio, ėmė akimis ieškoti kaltininko. Ir paniekinami žvilgsniai susmigo ties sunkiai ant kojų bepastovinčio nemirelio. Pikti žmonės atrodė galėtų be rupesčių jam nutraukti galvą. O kūną apmėtyti akmenimis, jei tik būtų leista.  Piliečiai keliais žingsniais atsitraukė, sukurdami laisvą praėjimą  apaštalui. Iš gyvojo lavono išraiškos nebuvo įmanoma pasakyti ko jis siekia. Ar suvokia ištartus žodžius? Kaip jaučiasi? Ir ar išvis kažką jaučia? Jo mąstymas  veikiausiai ne daug kuo skyrėsi nuo šimpanzės, šiuo metu besikarstančios cirko akrobatams ant pečių. Kas skambėjo policininko galvelėje? Turbūt tik nendrinių birbynių skleidžiamas primityvus garsas.

Naujasis apaštalas, pėdomis beveik neliesdamas žemės, prisiartino prie sunkiai šnopuojančio mėsos ir kaulų tvarinio.
2012-10-04 18:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-26 21:18
Olivija
Nieko prieš už ivairias aliuzijas, jos plečia akiratį( kuo platesnis tuo geriau). Neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-07 20:18
Aurimaz
Nepatiko. Pernelyg daug aliuzijų į visokius "šventuosius" raštus, o šitie man apskritai niekada nepatiko. Nubraukia bet kokius bandymus mąstyti savo galva ir būti atsakingu už savo veiksmus. Skaitydamas tokius, pastoviai jauti spaudimą leistis manipuliuojamas aukštesnių jėgų, kurių dar jokia gyva būtybė nei matė, nei regėjo išskyrus tuos atvejus, kai užvalgo grybų, per daug išgeria arba kai su galva netvarka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-06 17:33
Mute
Patiko,platu:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą