Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
kai nebe pastebi saulės,
ir išnyksta gėlės nuo žemės
- ir kūno (po truputuka),
ir užsimerkia žvaigždės (neoninės)
ant tavo lubų...
Kai pirštus rakina šaltis,
mėlinom grandinėm okupuoja kūną,
vis daugiau pasiglemždamas.
Kai kvapo nebe išlaikai savuose plaučiuose,
garsu tai atsiliepia.
Ir kampai
-net ir lūpų,
tampą nuobodūs.
Ir Stiklas žalsvokai rudas blizga,
ne nuo to, nuo ko turėtu...
Kai angelų balti sparnai drapanom pavirsta
ir purvas lenda po nagais...
kai esi pasimetęs
ir pasaulis atrodo pragariškai sudėtingas.
Leisk užvaldyti tavo kūna,
tom švelniom do...
Įsileisk mane į savo plaučius,
blakstienų galiukus,
į šypseną priimk.
Ir Prižadu,
tave pakeisiu.
Tik įsileisk ...
Tik įsileisk...