Vakar suplyšo dangus
į tūkstančius sutrūnijusių gabalėlių.
Vaivorykštė išrietė nugarą ir
nukrito žemėn (nes nebeturėjo kur kaboti).
Pabiro karštos žarijos-
dangaus šviesuliai.
Surinkau.
Garuojanti amžinybė mano saujoj.
Ugninės akys.
Ar jos irgi- iš dangaus?
Kurio nebėra.
Pirštų galiukuose mėnulio šviesa.
Paliesk- nudegsi.
Svaiginamai kartus skonis lūpų kampučiuose.
Lūpomis palytėtos ugnies skonis.
Per daug meilės!
Per daug šviesos!
- - -
Ačiū suplyšusiam dangui,
kuris man atidavė ugnines akis.