2012-10-01 14:51
Vaizdingas, gražus...
2012-10-01 14:23
kuri nuo pat vaikystės
apkabinusi narvelį
jame plazdena paukštis
neramus sparnais prišaukęs
iš girių gilumos gūdžiausias
baimes kuomet keliais
matuoja dangų ligi ryto
saulės spindulys
rasose išsiprausęs
5.
2012-10-01 13:24
Koks gražus eilėraštis.5.
2012-10-01 13:19
Kai kur pakeisčiau, bet - gerai
2012-10-01 12:57
Su kiekviena eilute tarytum kyli, kyli...iki vaikystės rožinių svajų, iki jos lengvumo; apsivelki prisiminimų rūbais - žaidi eilėraščių žolynuos, geri žodžius it rasą - įsijauti ir pasimiršti... Tik "vakarėjant" sklaidosi paslapties burtai, prasiskleidžia šydas - ir spindintis pasaulis sudega (lyg nepasiekti žvaigždynai)...
Ačiū už porą minučių paviešėjimo jūsų pasaulyje.
2012-10-01 11:46
Kūrinėlis labai gražus, tik man tas užkliuvo kiek, kur" užsimerkia žuvų akys", juk žuvys nežino kas yra akimirka, jos nemirksi.Na, bet poezijoje galima juk fantazuoti, ar ne?5.
2012-10-01 11:41
nesunku ją pamilt:)gražu
2012-10-01 11:21
puikiai:)