Eilius - kvietimas, tikėjimas, laukimas, troškimų išsipildymas, laimės būsenos perteikimas.
"Laimės paukščiai" - eilius, sukuriantis darnią vidinę būseną. Paukščiai nei sėja, nei pjauna, o žvelgiant į juos, sklandančius virš mūsų, pajuntamas lengvumas nuo žemiškų rūpesčių.
Sakalėlės eilius (ypač pirmuose trijuose posmeliuose) pakylėja iš padūmavusių vakarų, apglėbia mėliu (ilgesiu), sūpuoja rudenio vėjuos (visus nesklandumus nupūsdamas), suteikia viltį tikėjime (jei nupiešti bus man žodžiai naktį vėtroj, kad žarijomis aplietų, tai ir lyr. subj. įgaus naujos gyvasties - suspurdės).
Paskutiniai trys posmeliai - išsipildę troškimai ir viltys - dviejų, laimes aura apgaubtų subjektų susijungimas į vienį.
Priešpaskutinis posmelis išduoda, kad ši sąjunga taip pat laikina, kaip neamžina yra būtis. Vis tik dviejų subjektų laimės ir meilės jėga slypi tokioje paprastoje frazėje "Norim grįžti dar vis neišėję". Ją pagrindžia tekanti saulė, kuri simbolizuoja gyvenimo pradžią, rytą, aušrą.
Paskutinis posmelis - dviejų laimės paukščių linkėjimas, jų patirtos pakilios būsenos išspinduliavimas į aplinką "Tegul puošiasi spindesiu dienos,/Kol cukruota šarma jas apmėtys".).
Šviesus, pozityvus eilius, talpinantis savyje tris etapus: tikėjimą, troškimų išspildymą, palinkėjimą. Visa kartu tai pavadintina "laimės paukščių" būsenos potyriu.
Žinoma, 5.
Yra neblogai, tik man ausį rėžia kai kurios įmantrybės: "cukruota šarma" ir kt. Meniška? Nelabai.Gal pritrūko kiek subtilaus vientisumo. Bet bendras įspūdis neblogas. Nepykit dėl tokio atvirumo.Linkiu tik įkvėpimo ir sėkmės.
Arletė
