Rašyk
Eilės (71414)
Fantastika (2143)
Esė (1679)
Proza (10259)
Vaikams (2479)
Slam (55)
English (1082)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







- Nori važiuoti kartu?
- Aš negaliu.
- Žinoma, kad gali, juk ką tik pasakei, jog neturi planų.
- Na, ne visai, - mykė Robertas.
- Gerai praleisk vakarą, Robertai, - nusišypsojo Rita, nors norėjosi jį aprėkti ir išvadinti netikėliu.
- Rita, aš, tu nepyk...
„Viens du trys, prisigyvenom, dabar jis dar įsivaizduoja, kad yra vertas mano pykčio“ – pagalvojo.
- Aš nepykstu. Rimtai ir nuoširdžiai tau sakau: gerai praleisk vakarą be planų, nes aš savo praleisiu išties puikiai.

Ji pasisuko ir, kiek galėdama ramiau, žingsniavo tolyn. Kad nepagalvotų, jog jai rūpi. Robertas mindžikavo – negerai taip išėjo, reikėjo iš karto kokią istoriją sugalvoti. Kita vertus, kas per merginos, beveik nepažįstamus vaikinus kviečia namo kepti sausainių su brolio vaikais? Intriguojančios.
- Aš negaliu, nes vidurnaktį turiu būti Užupio kapinėse, susitikti su proseneliu, - išrėkė vienu ypu.
Rita sustojo, kelias sekundes jos galvoj tebuvo vakuumas, po to viskas pasirodė komiška. Kvėptelėjo ir apsisprendė: skubriai priėjo prie Roberto, kuris sumišęs stebėjo jos reakciją, suėmė rankomis jo veidą ir pabučiavo. Aistringai, švelniai, ilgai... Robertas nesipriešino ir kai bučinys pasibaigė, o šis vėl galėjo kvėpuoti, tepaklausė:
- Rita?
- O ką? Jei tau galima susitikti su, kiek supratau, mirusiu proseneliu, man galima tave bučiuoti vidury gatvės, - ji jautėsi situacijos valdove, - o dabar eime, vaikai laukia manęs atvežant prieskonius.
- Bet man...
- Žinau, kad tau. Jei turėtum vaikų, ar brolių, turinčių vaikų, žinotum, kad šie sugula miegoti apie vienuolikta.
Tada ji čiupo Roberto ranką ir nusitempė prie nedidelės Volvo.

Po valandos, kai laikrodis rodė beveik aštuonias, susėdę prie nedidelio staliuko du vaikai ir keturi suaugę krimto dar šiltus sausainius ir žiūrėjo Hocus Pocus – kaip ir pridera Visų Šventųjų išvakarėms. Dar po kelių Rita vairavo atgal į miesto centrą, gurkšnodama latte iš McDonald‘o ir rūkydama mėtinį Kent‘ą, nors puikiai numanė, kad Robertui tas nepatinka: ir tai, kad ji rūko ir tai, kad vairuodama blaškosi tarp kavos ir cigaretės. Jis atrodė nervingas ir stengėsi nežiūrėti jos pusėn, o ši vis akies krašteliu smalsiai sekdavo vaikino veido išraišką. Nieko klausti nė neketino, žinojo, kad kiekvienas atsakymas tik dar labiau viską supainios. Pagyvens ir pamatys, o tada jau nuspręs – Robertas yra psichinis ligonis, burtininkas, turi pakrikusį humoro jausmą, ar kas kita. Mintyse net vaizdavosi, kaip jį uždaro į psichiatrinę, o pati lanko savo mylimąjį ir padeda jam sveikti. „Vyšta. Tragedijų jai maža“ – galiausiai konstatavo. Žvilgtelėjo į Robertą – šis susimąstęs vis dar žiūrėjo pro langą. Visa ši maišalynė Ritai baisiausiai patiko, tiesiog jautėsi savo rogėse.

Po kelių minučių nedidukė Volvo sustojo kapinių prieigose. Elektroninis laikrodis ant prietaisų skydelio rodė 23: 44. Rita norėjo ką nors pasakyti, deja, nežinojo, ką. Robertas ketino šį bei tą paaiškinti, bet jam tiesiog trūko žodžių. Po kelių akimirkų visiškos tylos, kai nė vienas net nedrįso pakelti akių į kitą, Robertas išlipo, apėjo automobilį, vis galvodamas, ar elgiasi teisingai, atidarė vairuotojo dureles ir ištiesė ranką. Pats žiūrėjo į dideles, nustebusias merginos akis ir negalėjo patikėti savo veiksmais. Bet štai taip visko užbaigti negalėjo dar labiau – priesaika yra priesaika, o visi sakė, kad pirmas kartas yra sunkiausias. „Viens du trys, here we go“ – pagalvojo Rita, ištiesė ranką ir dar pridūrusi sau „pati prisiprašiau“, kiek galėdama žvaliau išlipo iš automobilio į ganėtinai šiltą dar spalio vėją. Supypsėjo signalizacija ir tai buvo vieninteliai garsai, drumsčiantys lapų šlamesį medžiuose ir takuose. Robertas stipriai suspaudė Ritos delną ir žengė pirmas į kapų tamsą. Kur ne kur ant kauburėlių žibėjo žvakutės.
- Žmonės pamiršta, kurią dieną jas reikia degti, - pasakė, sugavęs merginos žvilgsnį.
Daugiau jie vienas kitam nieko neištarė. Ritos širdis daužėsi vis stipriau ir mintyse ji vis nenustojo skaičiuoti „viens du trys, viens du trys... “ – bet ir tas neramino. Tik tvirtas delnas ir rami priešais esančiojo eisena vedė ją pirmyn.

- Atėjom, - sušnabždėjo, kai priešais atsirado didelis, tamsus paminklas su apvalia nuotrauka per vidurį.
Veido bruožų Rita įžiūrėti negalėjo – dangumi plaukė sunkūs debesys, vis uždengdami vienintelį šviesos šaltinį, mat keli žibintai liko toli už nugarų. Mergina atidžiai apsižvalgė – kapinės atrodė senos ir apleistos: paminklai buvo masyvus, žemė padengta lapais, šakelėmis ir tankiu piktžolių sluoksniu. Išsitraukusi mobilų, pamatė, kad iki vidurnakčio liko vos kelios minutės, tik nepastebėjo, jog ryšio aparatas negaudė.
- Nebijok, - sušnibždėjo Robertas ir pritraukė ją arčiau, vis dar nebūdamas tikras dėl savo veiksmų.
Mergina pažvelgė šiam į akis – nieko: visiškai jokios baimės, nerimo, ar sumišimo. Net truputį pyktelėjo – kaip jis drįsta? Bet greitai viską sau konstatavo: vidurį nakties, Visų Šventųjų išvakarėse, kapinėse, su beveik nepažįstamu vaikinu – taip galėjo pasielgti tik ji, ir mažas krislelis pasididžiavimo savimi atsirado jos akyse. Juk tik ji vienintelė galėjo pasielgti taip pašėlusiai ir beatodairiškai – čia tai bent pirmas kartas! Žinoma, jei visa tai yra tiesa ir jai neteks jo lankyti ligoninėj. Robertas juto jos pasitenkinimą savimi, pakeitusį nerimą, ir nelabai suprato, kodėl. Bet tuo metu miesto centre rotušės laikrodis išmušė dvylika, ir ant kapo, šalia senojo paminklo, pradėjo rastis blankiai švytintis šviesus siluetas.
- Proseneli, - prakalbo Robertas.
- Ką man atvedei, sūnau mano? – balsas buvo tylus, bet valdingas.
- Savanorę – atsakė savim patenkintas vaikinas.
Jis buvo tiek savim patenkintas, kad nė nepastebėjo, kaip mergina išsitraukė nedidelį krištolinį buteliuką, slėptą rankinėje, atsuko kamštuką ir šliukštelėjo vandens ant šmėklos, sakydama:
- Vardan Dievo Tėvo, vardan Sūnaus...
Šmėkla pradėjo liepsnoti ir paskutiniai žodžiai prieš jai pranykstant buvo:
- Savanorių nebūna, kvaily! Jokia normali mer...
O tada ir vėl pasidarė labai tamsu ir tylu. Robertas buvo sustabarėjęs ir tesugebėjo išspausti:
- Ką tu padarei?
- Išvariau jį iš šio pasaulio, juk šmėkloms čia ne vieta, - atsakė, neslėpdama džiaugsmo.
- Bet kaip? Tu gi tik paprasta mergina!
- Viens du trys, prasideda. Aš iš geros šeimos, manęs to mokė, Robertai.
Kiek patylėjusi pridūrė:
- Bet tu vis tiek man patinki.
- Tu man irgi, - nenoriai prisipažino vaikinas.

Tada jis paėmė ją už rankos ir abu nužingsniavo iki nedidelės Volvo, galvodami, kaip gi teks pasiaiškinti tėvams. Abiejų.
2012-09-24 12:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-10 01:01
sorry wrong planet
dialogas tai pimpirimpi toks, negyvas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 21:43
mpa
mpa
nesąmonė, bet jėgytė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-29 17:49
in_su
Ir man atrodo, kad Bulgakovas yamstos tikrai nenorėtų pažinoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-29 17:47
in_su
Ar bučiuotis yra komiška?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-29 16:48
in_su
jos galvoj tebuvo vakuumas, po to viskas pasirodė komiška.
nesupratau kas čia komiško, ar vakuumas? na, jei visai komiška pasidarė paskui, tai kas buvo juokinga iki tol?
gal man reikėtų žinoti, kad žodis vakuumas yra tikrai juokingas?
o nuo kada ryšio aparatai gaudžia?
man atrodo, kad čia būtų sunku surasti bent vieną vienintelį teisingą apibūdinimą.
neturi gerb. Lengvai jokio ryšio su rašytojų dvasiom absoliučiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-13 16:54
sesė_mėta
Belekas :D. Na, nepykit, čia pirma mintis kuri šovė į galvą perskaičius. Bet toks visai smagus ir visai neprastas kūrinukas. Gaila, kad sausainių su arbata neturėjau - permečiau akim kitus komentarus ir pagalvojau, kad būtų tikę. Man kaip tik gale ėmė labiau patikti, nes pradžioje galvojau kad čia bus šiaip mergaitiška meilės istorija :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-31 17:15
Mėlynojus
Taip lengvai susiskaitė. Ar susivalgė ?
Susikramtė :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-23 11:49
Lengvai
Oj, tas sakinys vat taip išskirtas iš teksto skamba labai gerai=D ačiū Daugtaškiui!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-07 18:04
Daugtaškis
Tada ji čiupo Roberto ranką ir nusitempė prie nedidelės Volvo. - iki čia buvo tikrai įdomu, užkabino, o veliau kažkaip viskas nusivažiavo žemyn...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-01 18:16
St Sebastianas
Hmmmm... Tai iki kito kūrinio galiu ir visai susenti, o tuomet normalaus komentaro gali nesitikėti.:]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-01 07:05
Lengvai
Kaip Šventasis, turėtum žinoti, kad Dievo keliai nežinomi;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-30 14:14
St Sebastianas
P.S. O kada nusimato tas kitas khem hkem fantastiškas kūrinys?:]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-30 14:14
St Sebastianas
Va, va, motyvai turėjo būti kūrinuke. Net jei yra kartoniniai personažai, bet turintys motyvus, kūrinukas atrodo ženkliai geriau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-29 12:34
ieva3003
Man patiko.
Paprasta ir smagu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-28 18:25
Lengvai
Oj, logika yra, ir motyvai (daugiau mažiau), bet negi dabar pasakosi?
Iš tiesų, tai labai džiaugiuosi tokiais aktyviais komentarais, ir tikiuosi jų sulaukti kitam mano fantastiškam kūriny (ypč Šventojo) ir ką čia, baigiu teisintis, ir einu atostogauti.

Ura!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-28 00:47
St Sebastianas
Aš irgi labai nuoširdžiai.:] Jis negeresnis už raudoną mėnulį, nes aname viskas aišku kas ir dėl ko: sekso. Čia tarsi pasižiūrėti dvidešimt minučių filmo: kažkas kažką daro, bet nežinia kodėl. Nėra motyvų, nėra logikos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-27 03:57
Mizantropas
patiko iki tos vietos,kol buteliuko neišsitraukė.. kaip tik visos tokį ir nešiojasi:D reikėjo kažkaip įdomiau ir originaliau sumislyt;) net jei ji būt tapus eiline šmėklos auka,apsakymas būt daug geresnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-27 03:07
______________________________
vyfta arba žiurkea
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-27 02:58
Lengvai
wooooooooh, aš gi nuoširdžiai, o Sebastianas tyčiojasi iš manęs T_T

jes, ačiū rašoma su -ū-, ir kaip aš taip galėjau?

Taip, jis geresnis už raudoną mėnulį, nes jis - trumpas ir nebus jokių serijų ir nebus jokio noro padaryti iš avižinių sausainių kažką kitą. Mano veikėja taip ir liks kvaišiukė, pražudžiusi tą dvasią ir psio, aš nebandysiu iš jos padaryti rimto personažo, o istorijos išrutulioti į rimtą kūrinį. Be to, mano veikėja bent pati sau pripažįsta esanti vyšta (žinau, kad paprastai rašoma su -i-, bet čia taip reikia).

p.s. raudonas mėnulis nėra jau toooooks prastas, kad priimčiau kaip įžeidimą, o ir aš, galų gale, ne Diuma esu;]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-26 21:00
St Sebastianas
Mieloji Lengvai,

visų pirma, ačiū rašomas su ū, o ne su ų. Rimtai.

Antra, man rodosi tu truputį ne tuo kampu skaitai komentarus. Na, dabar pati labai rimtai pagalvok, kuo tavo kūrinukas yra geresnis už "Raudoną mėnulį"? Nepagalvok, jog tai įžeidimas, tai labai rimtas klausimas. Ypač, kai autorė gali lygiai taip pat pasakyti, jog tai tarsi avižiniai sausainiai pusryčiams ar vakarienei.

Kartais Jūsų,

st.Sebastianas

P.S. Nepyk už komentaro formato kopijavimą, bet negalėjau susilaikyti. Labai tikiuosi, kad į klausimą atsakysi.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 31]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą