Vakaro eskizas

vakaras lošia
baltai juodą domino
iš dienos
aistrų ir intrigų,
sapnų melodramose
sutrupėjusių rytmečių
kava kvepia
išmaldos lobis,
karamelinių rėmų
vienutėse karšta
akvarelinės damos,
prie nemigai nuleistų
fobijų ir nerimo vėliavų
sargybon stoja
nerūdijantys skląsčiai,
paprastas
įprastas vakaras – – –

nėra kam
jo skvernu
nuo godaus šurmulio
suerzinto vėjo
pridegti paskutinį
degtuką,
tarp stingstančių
Anderseno mergaitės pirštų.


2012