Ateinu prie židinio sušilti,
Karšto vyno laukdama įpilk.
Noriu nuramint audringą širdį.
Aš skubu. Ar lauki? Nenuvilk!
Ateinu per žvarbią sniego pūgą,
Užpustytais ir klaidžiais keliais.
Laukuose tik arijos ir fugos,
Ir atrodo, niekad nepraeis.
Ateinu sušilti prie ugnelės,
Prisiglaust prie laukiančio peties.
Ar uždegsi man lange žvakelę,
Ar išgirsiu žodžius iš širdies?
Ateinu sužvarbęs, pasiilgęs,
Kur liepsnoja židinio ugnis.
Džiaugsmo ašara akis suvilgys,
Kai pasveikins tavo bučinys!..