Maceinai pasiūlė dirbti depiliatoriumi. Tik jam. Vienam. Kiek tokių depiliatorių reikia? Vieno.
- Štai adresas, - perskaitė Mamedova. – Ieškomas depiliatorius. CV siųsti adresu.
- Kas tas depiliatorius? – paklausė Maceina.
- Iš kur man žinoti kas tas depiliatorius? - atsakė Mamedova.
- O jeigu lieps kelnes nusimauti?
- Nusimauk. Tu ką? Kelnių negali nusimauti?
Kada Maceina paklausė: koks tas depiliatoriaus darbas? Siparis atsakė:
- Sunkus. Pačiam neteko tokio darbo dirbti, bet tie kas dirbo sako, kad lygiai tas pats kas laiškus nešioti.
- O aš galėčiau dirbti?
- Parodyk rankas. Ne, tu negalėtum.
Eidamas keliu pas Kazlą, Maceina pamatė Babenčiko senelį, kuris pamažu, bet judėjo į priekį. Babančikų kraujas.
- Ei, Babenčikų seneli, pasakyk, kad tas depiliatorius?
- Kas? – neišgirdo senelis.
- Depiliatorius. Tiek pragyvenai ir nežinai kas yra depiliatorius?
- A, depiliatorius? Tai.. tai..., - ir numirė. Ant asfalto.
Kazlas nežinojo koks tas depiliatoriaus darbas, todėl dėjo Maceinai į snukį ir išėjo link Neries paverkti. Jeigu jis, nesusilaikydavo ir ką nors primušdavo, jis visada eidavo ant Neries kranto ir verkdavo. Labai jam būdavo gaila savęs.
Sudaužytas Maceina nuėjo pas darbdavį.
- Tai ką man dabar kelnes nusimauti?
Nustebo darbdavys. Visai normalus verslininkas, tik storas.
- Kodėl tu nori nusimauti kelnes?
- Aš noriu darbo ir nežinau kas tas depiliatorius.
- Kas tau sakė, kad mes ieškom kažkokio ten depiliatoriaus?
Maceina ištraukė laikraštį ir surado darbo skelbimą, kuriame buvo parašyta, kad firma ieško muitinės tarpininko, o ne depiliatoriaus.
- Tai ar gavai depiliatoriaus darbą? – paklausė Mamedova.
Maceina į Mamedovą paleido trisdešimt keturias šakutes, bet nei karto nepataikė.