Praeivis

2.

Išdarinėju
sakinius
užsidėjęs
akinius
rašau - ir man
pilnametės siūlosi
ir aš, kaip vanduo
kaip susinarpliojęs siūlas.
Merginos
prieis, prisilies:
- Vyrai,
geležtėmis būkime
ir meistrai, iš mūsų -
peilius ištekins,
ir mes, vaikai
tuos meistrus
kaip paukščius
palesinsime
o kai kurie
iš mūsų -
ar iš džiaugsmo,
ar iš apmaudo -
krepšius pinti
pradėjo
ir sustingo,
vaikų krūtinėse -
išsiveržęs
klegesys
ir nutilo dainos -
tuščiose klasėse,
o Praeitis
grįžti spėjo,
bendrabučius
apieškoti
suspėjo
ir lyg žvirblis
nuskrido
nusitvėrusi
kirvio kotą

Pasikėlus saulė
mintis
sustygavo
ir atliko
kasdienines pareigas -
sutvarstė kojas, rankas
spėjo aprišti galvas
ir į bendrabučius -
mokytojai,
ir tėvai - įsiveržė
su guminėmis
lazdomis
ir mus, vaikus,
ypač mažuosius -
liežuviais sumalė
ir užšoko, mums,
ant pečių,
kaip lūšis -
gyvenimas -
suaugę, susenę -
marš iš namų
ir kažkas,
karstus užkala
užkala paukštį,
be sparnų
priekabų,
o tos, nuotraukos
ant bendrabučių sienų
priaugo
ir lyg pavalkai kabo

Tūkstančiai rankų
dangų remia,
o tie keisti
netikėtumai
ligi žemės
- Aš, praeivis
patyręs nemažai
skriaudų, nuoskaudų -
lupu ilgesio žievę
ir visiems sakau:
- Man skauda,
o kažkas, iš vaikų
ir suaugusių -
puodus žiedžia
ir kas antrą savaitę,
juos veža į Kauną,
o aš, kaip visi
už skriaudas
negaliu atsilygint,
bet kažkas
sudaigina
ir mano mintis,
sudarinėja sakinius
ir aš, slenku
ten, kur visi lygūs
ir netyčia
sudaužau -
tėvų akinius.