Mirtis viržiuose

Mamedova tapo balerina.
Tiesiog įsidarbino Operos teatre balerina. Pasisveikino su personalo vadove Zina.
- Tai tu ballerina?
- Taip. Labai myliu teatrą.
- Myli teatrą?
- Nežinau. O ką į teatrą eina visi, kas myli teatrą?
Mamedova į Krymą nevažiavo.
Repetavo balete “Jonas pas čigonus” ir nusilaužė koją.
Zina, nors buvo susižadėjusi su Maceina, slapta draugavo su Sipario draugu, kuris buvo atsakingas už gastrolių į Krymo operos teatrą organizatorius. Siparis įkalbėjo, kad tas jo draugas paimtų Ziną į Krymo operos teatrą.
Zina išvažiavo į Krymą ir teatro bufete sutiko aklą juodaodį, kuris buvo ilgalaikis bedarbis ir gyveno tik iš pašalpų. Tiesa, jis galėdavo pagal kvapą atspėti kurioje kišenėje žmogus laiko duoną. Už tai žmonės jam duodavo dešros arba pinigų. Zina neturėjo nei dešros nei duonos, todėl davė save.
Kai juodaodis pasinaudojo Zinos bejėgiškumu, jo sąžinė prabilo ir jis nutarė supažindinti Ziną su jo motina. Zina pagalvojo, kad juodaodis labia rimtas vyras, jeigu jis, tuojau po visko, nori supažindinti su savo motina.
Juodaodžio motina buvo mirusi. Ją miegančią juvelyrinėje parduotuvėje nušovė išpūstažandis amerikietis, kuris vienam čigonui – romui, buvo prižadėjęs nušauti katiną, neuždegdamas šieno ant kurio miegojo tas katinas. Amerikietį kastravo, nes jis netilpo į policijos kamerą. Vis per tuos žandus.
Juodaodis atvedė į kapus. Buvo naktis. Zina primyžo į kelnes iš baimės, o juodaodis ilgai spiritines dainavo prie vyro kapo. Jis šaukė: ‘motina”, bet vyras iš kapo neatsakė. Zina vėl primyžo į kelnes, nes bijojo, kad tas vyras iš kapo gali ir atsakyti. Ji tiesiog girdėjo.
Po to įvykio Zina persileido, nes vien tik pagalvojusi, kad teks eiti į kapus parodyti anūko, ji ir vėl myšdavo į kelnes.
Ji paskambino Mamedovai galvodama, kad ji yra jos draugė.
Mamedova apsimetė, kad ji yra Zinos draugė.
Juodaodis, gyvendamas su Zina, išėjo duonos ir žuvo avarijoje. Jis tiesiog buvo sulygintas asfalto lygintuvo.
Zina paveldėjo juodaodžio motinos kapą.
Mamedova pirmoji suprato, kad tai nepaprastas kapas.
Mamedova liepė kapą atkasti.
Zina jokiu būdu nenorėjo kasti. Zina labai bijojo, todėl Mamedova pati atkasė. Kapo gilumoje ji rado nepaprasto grožio deimantinę sagę su inkrustuota emalia. Tai buvo dideli pinigai. Mamedova nenorėjo dalintis su Zina, bet nenorėjo ir žudyti juodaodžio našlės, todėl nupirko jai autobuso bilietą į Biržus.

Biržuose Zina išėjo grybauti, nes badas jau graužė jai akis. Miške ji prarado jėgas ir krito veidu į samanas, o krepšelis su grybais nuriedėjo į viržius. Ji mirė ramiai gulėdama baltose samanose. Tai buvo graži rudeninė mirtis.
Mamedova labai džiaugėsi, kad tapo ballerina, kad likimas jai padovanojo tokią nuostabią draugę Ziną, kurios mirtį aprašė daugelis romantiškų pusgalvių.
Mamedova buvo laiminga šokdama baletą .
Pučiant vėjui apie tai sužinojo ir Siparis.