pilkai matyti miestą man patiko visada, begalybėje galiu išvysti, kad ir ją – (lyg tyčia būtų sugalvojusi pradurti mano erdvę) mergaitę su raudonu kaspinėliu plaukuose – –
Subtilus skonis, išskirtinis matymo laukas. Detalė pilkame fone. Smulki, bet savy apgyvendinanti vaikystę ir pajėgi perdurti subjekto ervę - įsiveržti į dabartį ir pakeisti nors trumpam ją.
Kartais pilka rutina sukuria harmomijos iliuziją. Nenorėdamas jos trikdyti kartais sakau "štiš" raudoniems kaspinėliams. Gaila, gal jei vieną kitą į širdį įsileisčiau, jausčiausi visai harminingai tame socialistiniame kolorite. Patiko kontrastas, pilka pradurta begalybė. Balionas gal ir spilbergo, bet kaspinėlis - autentiškai geras.