1.
Kur pasislėpti,
kur įlįsti,
kad vėjai
nenupūstų -
sukiotis
tarp agurkų, kopūstų -
atverskim
rugsėjo puslapius,
kai krinta
šlamėdami lapai
kai kvepia kiškiai
kopūstais
ir olos lapėmis,
o protingi, prie kitų
šlovės šildosi,
o rugsėjo knygoje
ne visi lygūs
Puola, ginasi
senas, jaunas
o Mirtis
galvas pjauna
Mirties ir žiemos -
neprisiminkime,
kol dar šviečia
voratinklio tinklas,
kol, per samaną minkštą -
vaikšto boružė
aptingusi,
kol dar miega
rudens šventovės
ir visų vyrų akyse
jaunos moterys
stovi
Plaukiam
į pasakų šalį,
žliaugia vanduo,
kaip ir vakar
kur kiekvienas gali
nukeliauti
nuo kūdikio riksmo,
ligi duobės
ir žmones
kaip karkvabaliai
grįžta -
po kraupių,
kautynių
ir sapnuoja vaisius,
daržoves
laukų ir sodų
kvadratai.
- O už nakvynę,
o už Tėvynę -
nuoširdžiausias ačiū.
Blunka
jausmai intymūs
ir žmonės
lyg karkvabaliai -
dulkinais keliais kratosi,
o Tėvynė
kur ją paslėpti
o ji, po žeme
kaip ir motulė -
nesikelia, guli
Prie laužų
šildosi vaikučiai,
o tarp spurdančių
širdžiųių
rudens randai
ir porą vėjo šuolių
tarp eilučių -
užverskim
rugsėjo puslapius,
suvėrę ant kaklų
rasų karolius
ir prisiminę
seseris, brolius,
suvažiuokim
iš visų
keturių pusių.
Gyvenome
be vilčių,
paslapčių,
o norėjome
karaliais būti
nors baigėsi
ir mūsų
rugiapjūtė.