Žingsnis po žingsnio keliauji namo, Gal kiek išvargęs nuo darbo sunkaus... O kas gi pavargusį tave priglaus, Jeigu esi tik benamis piemuo? Saulė jau ruošiasi eiti miegot, O į sargybą ateis greit mėnuo. Tu gi esi tik benamis piemuo... Kur vėl tau šiąnakt reikės eit nakvot? Tad ir stataisi sau namą ... ne čia. Namą, kurį niekados nesugriaus Didelės audros ar liūtys, nors siaus... Tavo juk namas visai ne iš čia... Žingsnis po žingsnio keliauji namo, Gal kiek išvargęs nuo darbo sunkaus... Dangiškas Tėvas tave tik priglaus – Jo juk avelių esi tu piemuo...
Esu paprastas žmogus, miela Sakalėle :) Darbininkas, na dar dirbantis visuomeninį darbą ir esantis šiek tiek politikoje - t.y. visko po truputį :) na dar ir rašantis šiek tiek :)
Čia rašiau apie save, bet aš nesu ir nebuvau dvasininkas, o aveles Jo ganau - esu visuomeninės organizacijos pirmininkas, kuri eina kartu su Bažnyčia :) tai Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis. Esu Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas. Tai atsakingas uždavinys, nors mano "kaimenė" nėra labai skaitlinga - šiuo metu tik 30 tikrų narių. Pačioje pradžioje maždaug 1998 metais buvo 80 suaugusių ir apie 300 valančiukų. Vėliau man teko užimti aukštesnes pareigas ir tapti šio sąjūdžio valdybos pirmininku o paskui ir regioninės organizacijos visoje Vilkaviškio vyskupijoje pirmininku. Pareigos tikrai buvo atsakingos. O eilėraštis yra kurtas būtent tuo metu, todėl savo "avelių" ar "karvučių" turėjau kelis šimtus. O sakau taip todėl, jog kartą mačiau panašų sapną, jog esu piemuo, tamsu - naktis. Lauke lyja lietus. Aš su piemens plokščiumi sėdžiu ant kelmo, rankoje piemens lazda, aplink visas laukas karvučių. Vienos guli ir atrajoja, kitos dar ėda, bet visos saugios. Pažiūriu į dangų, o ten pamatau Švnč. Jėzaus Širdies paveikslą, tokį, kokį turime daugelis mūsų tikinčių žmonių, rodantį su pirštu į savo kraujuotą širdį. Taigi štai tokia šio eilėraščio atsiradimo istorija :)
Giliai isjaustas kurinys,as manau cia rasoma apie sielos namus,kai ji nerami,tai ir namai toli...Iesko silumos ir supratimo...Stiprybes Jums ir sekmes.
Gerb Razbainyke, pagal niką jau matoma, kokios dvasios esate žmogus, tačiau jūsų neteisiu, o palieku tai kitiems. Tikėti ar netikėti yra kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas - jam neuždrausite ir nepriversite, mažinti tarkim balus vien dėl to jis tiki ar netiki - gali būti traktuojama kaip diskriminacija, jeigu ji yra įrodoma, galinti turėti liūdnas pasekmes ... Tad kiekvienas likime prie savo nuomonės ir neįžeidinėkime vienas kito ....
Ar tik tai ne iš baudžiavos laikų. Bet ir tada, ir avelių piemenys turėjo vienokius ar kitokius namus. Netgi rekrūtai tarnaudami karinėje tarnyboje po 25 metus be namų, nebūtų tiek ištarnavę. Buvo aprengti, turėjo kareivines ir maistą. Ir apie kokį dangišką tėvą kalbama? Gal apie Viešpatį žemės, šviesos ir Adomo su Ieva sutverėją? Tik kad mokslas, ką kitą sako. O niekuo nepagrįstos sapalionės tokiomis ir liks. Tai tik bemoksliams XXI a. "piemenėliams", kurie, matosi, didžiuojasi savu analfabetiškumu, kaip ir adminai skirdami tris balus..,. cha, cha...tikras ubagų valsas...