Trokštu Tave mylėt,
kai širdį degins mudviejų vasaros ilgesys,
kai rudenėjančio miesto gatvėmis,
klajos išdidi pilnatis,
kai tamsos šešėlių žaisme vis ieškosiu
liūdinčių Tavo akių,
kai nemigo naktys virs svaigiu laukimu.
Trokštu Tave mylėt,
kai įsiutus ledinė pūga paslėps
darganotus pajūrio takus,
kai siela, lyg styga įtempta suskambės,
atpažinus liepsnojančios meilės kerus,
kai brėkštant ryto dangus,
tarsi deimantas sužėrės -nevilty,
Aš būsiu visur-
Ir svajonėj ir Tavo lemty.
Įsivaizduok, kad kai išnyksi Amžinybėje, pasauliui ir tau pačiai bus tas pats ar mylėjai ar blusas į turgų varinėjai. O šitiek laiko sugadini. Geriau griepk kaplį ir skuosk bulvių kasti. Sako šalta bus žiema, tad ne kas bus maitintis tik "zacirka".
Prisotintas meilės jausmų,lyriškas ir šiltas eilėraštis. Visada autorė moka meniškai susieti moters meilę su gamta,jos reiškiniais,sielos sielvartu ir džiaugsmu.Čia ir gludi esminė meilės troškimo prigimtis.