Dvi dangaus akys nukrito į ežerą pilką, Veidrodis - ežeras nuslinko į sielos kertes. Kas gi tave nuramins, keliauninką? Kas gi tave, keliauninką, supras?
Dar ne visai širdyje vien pilkumas, Dar gal yra ir vilties kibirkštėlė ... Tiktai tu nežinai, o gal pačio aklumas, Tavo jausmus širdyje taip suvėlė?
Dvi dangaus akys nukrito į tavąją sielą, Tavo, ne kito, tikrai, prašalaiti, Ir nežinai, ką tos akys sukėlė Tau širdyje, mano mielas našlaiti ...
Debesys truks neilgai – pučia vėjas... Gal ir pilki ne visuomet jie bus? Tu keliauninkas, ir eisi, kaip ėjęs, Tik širdyje tuštuma ilgai truks ....
Tenka sutikti su
Viliujeta Vyšniauskiene, dėl eilių šviesumo, jautrumo ir lengvumo, o klipas... Geriau tegul save pati poezija reprezentuoja :)
o antrasis posmelis man labiausiai užsiliko.
Sėkmės jums :)
Ačiū abiems už komentarus, jie nuostabūs, gal tuomet nedėsiu daugiau video, arba tik tuos, kurie tikrai gerai tinka. O aš pats muzikos nekuriu :( gal atsiras jūsų tarpe muzikų ir kas nors sukurs .... Būtų labai malonu turėti bendrą darbą :)
Šis eilaraštis patiko labiausiai iš Jūsų mano skaitytų. Ir dainai vykęs tekstas būtų.
Nesuprantu, kodėl šalia savo kūrybos įdedate svetimą muziką? Liūdesys, ilgesys eilėse šviesus, o klipo vaizdai - niūroki.
Fuko, čia kaip suprantu turi būti vertinami ne klipai, o poezija :) Klipai gali papildyti eiles. Įdėjau šį klipą, nes eilėse kalbama apie dangaus akis, o klipas yra kosminis - mano pažįstamo iš FB kompozitoriaus darbas. Kas klipą kūrė - mane nedomino, bet kosminė tema jame jautėsi ... O Sakalėlei kaip visada didelis AČIŪ :-*