Be komentarų

1.

- Miegok,
nebečežėk -
prisiminimai
lyg alyvos pražydo,
o aš, kaip amžinas žydas -
perku, parduodu, deruosi
ir viskas brangu
lyg turgaus rinkoj,
o aš, ant senelio lazdos
jodinėju
ir lyg iš pasakų ateina
geri, tikri žmonės
ir diena
rengiasi užmigti
į paupį nuėjusi
ir aš užmingu
be komentarų.
- Miegok, nebečežėk, -
kad nemiegu
mane visi bara

Liepsnoja
žvaigždės
visus,
iš kojų verčiančios
o tėvas į karčemą
ir žiūri iš kertės
jaunas tėvas.
- Dieve, saugok
savo seną senį,
o kad jo tiesos -
aiškesnės pasidarytų
ir būtų, namai pilni
žmonių - prisivalgiusių
arbūzų ir žirnių.
Lapų,
žvaigždžių kritimas -
atėjus rytui
ir iš tolo
ir iš arti matosi,
tolimos visatos

Ir nubundu
atėjus priešpiečiams
ir lenkiuosi
Viešpačiui,
o šalia slenksčio
žolės jau vysta
ir sprunka ežys
iš mano rankų.
Raustu
lyg laikydamas
už uodegos melą,
ar išdavystę
ir lesinu vištą,
o tos vištos
tikros raganos
ir mane, užkasti
ragina

Melui - slibinui
į dantis spyriau.
- Alsuok, alsuok, -
šaukia mane
apstoję vyrai
ir viskas brangu
lyg turgaus rinkoj
jodinėju
ant senelio lazdos
ir gyvenu vienas
ir traška, braška
langai ir sienos,
kažkas, iš krūmų
surinka
ir liepsnoja
saulės veidas
supykęs
ir jau nusileidęs
ir lengvai alsuoja
tavo auksinis,
purpurinis veidas

O tie trūkumai
lyg siūlai trūksta
rūkome, rūkome
ir aš, noriu būt -
prokuroras.
Gęsta kaštonų žvakės
ir aš, visas
aplipęs pjuvenom
ir man šakės.