Nevykęs ir (niekam) neįdomus triumfas

Kiekvieną naktį
Po sapną
Apie prarastus
Draugus:
Štai ji
Ištikimiausia draugė
Man rodo kiemo plotą
Kur statysim absurdo salą.
Prisiskaitė Camius
Išskaitėm viską
Iki pamėlynavimo
Ir išmokom dainą
„Absurdas tyko už kiekvieno kampo“.
Ir išties manęs jis
Tykojo labiausiai
Aš kriokdavau
Kol supratau: bet koks
kriokimas
Yra niekalas.
Ir
Nieko iš jo gero
Tik jausmas,
Kad esi mulkinamas
Poezijos
Prozos
Dramos
Visų įmanomų mokslų
Visų įmanomų reiškinių
Neminėsiu jau reklamos
O dar visų, kuriems sekasi
Taip pat ir viso to
Ko nepaminėjau.
Taip kasdien gyvenu
Kol visi draugai išsislapsto
Absurdiškuose kampuose
Ir aš saloje lieku viena
Kaip ištikimoji
Visa nusikriokusi
Ir labai viena
Ir labai apmulkinta
Voilà!