Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kabėjo. Po lėto svyravo vėjyje. Tamsa apgaubė viską aplink, mėnesiena privertė numesti šešėlį. Kažkas nukrito į žolę. Tai ne lietus, tai pavienis skysčio lašas tarsi pasiklydęs ir nežinodamas kur keliauti. Vėjas gūsiais ritosi per miško aikštelę priversdamas įsisiūbuoti. Siūbavo tarsi lopšinė, po lėto, darniai, tolygiai, po lėto vis lėtėjant. Niekas netrukdė dienų ir naktų. Vienatvė, vienatvė. . . Lašėjimas vis nesustoja, bet tai ne lietus. Šis skystis tirštesnis už lietų. Jis teka, kol pasiekęs apačią nukrentą tyliai į žolę. Tamsa. Šešėliai ištįsta, bet aplink nė gyvos dvasios. Ir visai nesvarbu, juk tie lašai kada nors baigsis. Iš kur šis siūbavimas? Vidury miško? Ne, tai ne batelis neatsargiai pamestas krūmynuose ir ne šalikėlis lyg gyvatė apsivijęs plonesnio medelio kamieną nežinomo atsitiktinumo dėka.

Auksiniai plaukai iki juosmens. Kas ji? Kas ši gražuolė? Kas jai nutiko? Ji atrodo išgąsdinta. Kas ją išgąsdino? Negi virvė apjuosusi jos kaklą privertė ją šitaip perkreipti savo mielą veidelį? Ne, tikriausiai ją išgąsdino tie, kurie pakabino trapų kūną du metrai nuo žemės ant tvirtos šakos. Kraujas sruvo iš jos akių lyg ašaros, burna sustingusi riksmui, pirštai įsitempę, lyg kabintus į kažką. Apsiblausęs lavono žvilgsnis vis dar degė neapykanta. Aš radau ją. Mačiau kaip jos kraujo ašaros tolygiai krisdavo į žolę. Mačiau kaip nuo nepalankių oro sąlygų ji iro kabėdama ant storos, tvirtos virvės. Rodėsi, kad ji žiūri į mane. Sukaupusi visą neregimojo pasaulio įniršį ir neapykantą ketina mane nusitempti į pragarą kartu su ja. Nepraleidau pro akis to, kad jos pirštai truktelėjo. Vaizdinys? Gali būti, bet ten nebegrįžau. Visą kelia kol tolau nuo tos vietos jaučiau šios auksaplaukės merginos žvilgsnį deginantį man nugarą. Ir kai vėliau mėginau surasti dar kartą tą tamsią miško aikštelę visą laiką pasiklysdavau, nors puikiai atsimenu kur ėjau. Matyt ji nebenorėjo manęs matyti, o gal surado tuos, kurie ją paliko pūti. . .
2012-08-23 01:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-27 12:28
Lengvai
Ne.

Is pradziu tekstas pernelyg stipriai imantrus - negalima tiek visko sugrusti i pirma trumpa pastraipele, ypac kai tik ji ir kita sudaro visa teksta. Antra pastraipa jau geriau, tik kai kurie zodziai kliuna "lavonas"; "nepalankios oro salygos" - iskrenta is konteksto. Klausimas apie tai, kas ja isgasdino ir atsakymas, kad gal virve ant kaklo privercia sypteleti, na juk taip, tikrai taip, zmones paprastai issigasta, kai juos nori pakarti;] Vat supaprastintumet pirma pastraipa, pagrazintumet antra, o tada ant siu dvieju pamatu, parasytumet istorija apie vaiduokli ar vampyre ar kersto angela ir butu liuks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-26 15:45
Lapalių Vanagas
Na galima pagirti autorę, jog atzižvelgė į patarimus ir sukurė prozos audeklu susuktą pasakojimą.

Kodėl tik viena žvaižgutė? Nes matome vaizdingai aprašyta pakartą merginą, daugiau lyg ir nieko. Kaip vaizdelis - sukurtas šauniai. Pavarei Draconica :)

O iki geros miniatūros (apsakymo) padirbėti dar reikia :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-08-24 19:43
Vidmantas Luneckas
Visai neblogai, tačiau aš nepavadinčiau šio apsakymo siaubo apsakymo arba siaubo istorija. Mano nuomone čia yra daugiau mistiškumo nei baimės.

Patiko, kad yra labai ryški intriga. Paskaičius istoriją man norisi sužinoti daugiau apie tą pakartą merginą.

Manau, tikrai gerai padirbėta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą