Pikta motinėlė

Jau rėkia motina pikta,
Galvoja ji, sava kalba.
Neleidžia žaisti su Luku,
Nes ji juk pykstas su tėvu.



Uždraudė žaisti man smėlynė,
Su Onutė ir Marytę.
Visą naktį aš liūdėjau,
Dėl Lukučio kareivėlio.



Ji supyko ant kačiuko,
Tokio mažo katinuko
Jis patrukdė jai kelį,
Ir nukrito ji žemyn.



Mes pasijuokėm visi,
Nes nukrito ji žemyn,
O paskui ji atsistojo
Ir nuėjo tarp kaštonų.



O po mėnesio, dviejų
Sniego pilna čia visur,
Mes atėjome pažaisti
O nematome kur eiti.



Mums juk linksma ir smagu,
Nes mes žaidžiame po du,
Mes jau laukiame kalėdų,
Ir saldučių dovanėlių.