mano mylimasai
vis klausi kas bus
kai išskris gandrai
tau niekas nesakė
kad debesys ant žemės
nusileidžia tą naktį
žiogai sudėję smuikus
savo dievui meldžiasi
atsiveria ežero akis
ir išplaukia undinės
susitikti su miegančiais žvejais
jos niūniuoja lopšinę
tokią liūdną
net miegas pasitraukia
mano mylimasai
gandrai snapuose
išsineša rugpjūtį


Muta













