Praėję metai

2.

Krebždu
lyg kirminas obuoly
tolsta vieškeliai,
praėję metai
gęsta kibirkštys.
- Nakties neapmausi,
prabėgo
dar viena diena -
gyvenimas
kaip žirgas šuoliais.

Tave merginu,
išmarginu -
kostiumėlį margą
vejuosi kaip vijoklis
aplink liemenį liauną.
- Kaip tave vadinti,
iš sapnų prišaukti?
Stovim už sienų -
mus išskyrusių
liečiam smilgas, akmenis
laukų platybėj
tirpsta laikas,
tirpsta
trumpos dienos,
ilgos naktys
tirpsta juokas -
tolstantis, prikimęs
traukiniai, mašinos,
kamščiai
meilės vaisiai,
medžių ramsčiai

Pro paslapčių šakas
sunkiasi žiburiai
braška
sąnariai, o aš -
pasigavęs tave
kaip stirną

Drumstas
vanduo, ruduo
laužai bulviakasio
dienom, valandom
pražysta Likimas
tarytum medis.

Pasvira medžiai,
o praėję metai -
užstoja posūkius,
posakius
nespėjome
rankomis pamoti
sulipdę
kaip kregždės lizdus,
tuos kvailus sakinius,
o praėję metai
nutolsta -
bijai leistis žemyn
vėl verki -
išsiskiriam
susitinkam
iš priešingų pusių,
o akmenys - nesusitinka
o mums,
susitikus karšta -
du sunkvežimiai
į Sibirą
ties tėvų vartais

Iš atminties dingo -
svetimi vyrai, moterys
o aš - esu, esu
ir man baisu,
kai varnos krankia
ir bangos kramto
nuosavą krantą.