Praėję metai

1.

Ruduo
įraudusiais žandais,
numirs,
prie akmenų,
o Praeitis
pražydęs
pumpurais, žiedais.
Namai, medžiai
lyg artimiausi giminės
į svečius siūlosi
nutrūks
tas siūlas -
nutols vaikystės,
jaunystės moterys -
labai mėgstu,
apie tai rašyti,
kalbėti,
o prisiminimai
tarsi karvės
apdegę
ir prabėgę
patys gražiausi
gyvenimo metai.
Pasviro medis -
nespėjau
ranka pamoti
ir virš pušų, viržių
kažkas svetimas
tas mintis
sugromuliavo.
Prie manęs prisvilo
atmintis
ir ištiško
pumpurų, žiedų
tie balti smegenys
ir vis tiek, nelengva,
labai nelengva
prisimint -
tuos apdegusius,
apsvilusius
reginius

Viskas liko -
išskyrus
tą žymę -
verkė vaikai
raudojo, klykė vėjai
dar negimę
nejutai
kaip suartėjo krantai
ir ne vieną mintį
nudažė
atminimai mirę,
žvaigždės mirę.
Sugromuliavo
tas mintis - karvės
ir nubudau
prie miškų, pievų
lyg arkys prisirišęs.
Atėjo, nauja diena
žvengianti lyg kumelė
ir aš, prieš ją
keliu skrybėlę
ir krinta - jaunas plaukas
nuo galvos,
o medžiai beria lapus
ir tavyje,
kažkas nuskendo,
o atėjus Laikui
ir tave užmiršiu,
o sąžinė švari -
vaidensis sienos išvirtę
ir aš, virkdantis
lyg smuiką svirtį -
prie tavęs
prisiliest negalėsiu
o kažkas pagalvos
koks jaunas,
gražus - paseno,
nuo vieno puodelio kavos.
Vysta žolės lepios
ir praėję metai
po kalendoriaus lapais
lyg boružės
slepiasi.