Meškėnas ir jo miškas

Ši istorija yra apie meškėną, kuris šiaip gyveno mieste, bet kadangi buvo gimęs miške, todėl retkarčiais ten užsukdavo. Jis vis galvodavo, kad jį į mišką traukia dėl to, kad jis iš ten kilęs, tačiau pasirodo buvo kitaip.

Vieną kartą meškėnas sugalvojo, kad reikia pauogauti, ir vieną kitą grybą nusiskinti. Kaip tarė taip ir padarė, šoko į „mikriuką“, ir nulėkė į Kazlų Rūdos mišką. Ėjo savo įprastu maršrutu, padraskė poros medžių žievę, nes nagai niežtėjo, švilpavo sau ir traukė miško gilumon. Oras geras buvo, gal kiek šiltokas, dėl to meškėnas šiek tiek suirzo. Prie suirzimo prisidėjo ir tai, kad nerado savo mėgstamų braškių, matomai kokie barsukai išnešė. Et, nieko tokio pagalvojo, varau grybų pasirankiosiu, gal kokį baravyką pavyks nuskinti. Ieškojo, ieškojo meškėnas baravykų ir netrukus rado visą jų armiją, o kad riebūs visi, ir kirmėlių panašu nesugraužti. Apsidžiaugė tiek daug, kad pamiršo viską gyvenime, net vieną mažą smulkmeną, kad esant karštam orui meškėnas miške negalėdavo ilgai būti, nes jam pradėdavo svaigti galva. Pasilenkė meškėnas, jau tuoj baravyko kotą perpjaus ir susmuko su peiliu rankoj, nosim palei baravyką.

Ošė jūra, ir bėgiojo bangos. Meškėnas šalia Baltijos jūros buvo, tik nesuprato kaip jis sugebėjo iš miško prie jūros atsirasti. Vėliau suprato, kad jis čia yra ne iš tikrųjų, greičiausiai, kad sapnuoju, pagalvojo. Priėjo jis vandenį, pažvelgė į jį, keista, bet jūra nustojo banguoti. Meškėnas vandenyje galėjo matyti savo atspindį, taip jam bežiūrint į jūra, pradėjo suktis vanduo ties jo atvaizdu. Jis negalėjo atplėšti akių, pradėjo matyti kažkokias ryškias spalvas vandens sūkurio centre. Po dviejų sekundžių suprato, kad mato savo gimtąjį mišką. Pamatė ir kažkokį mažą meškėną, jis pasirodė labai matytas, tik po kurio laiko jam toptelėjo, kad žiūri į save mažą. Vizijoje jis sau smagiai žaidė su kažkokiu blizgančiu daiktu, berods tai buvo veidrodis. Meškėnas prisiminė, kad tas veidrodis buvo kažkoks keistas, nerodydavo jo atspindžio, o rodydavo kažkokius tolimus, nesusijusius su meškėnu vaizdus. Dabar tik meškėnas suprato, ką tas veidrodis rodė, jis rodė sprendimus, kuriuos meškėnas darys gyvenime. Kadangi tuos vaizdus matė vaikystėje, tai nesuprato jų reikšmės. Vizija baigėsi tuo, kad meškėnas namuose ieškojo savo senojo veidrodžio.

Prabudo meškėnas, šalia baravyko, iš pradžių nesuprato kas čia buvo nutikę. Po to prisiminė, kad jam besilenkiant pjauti grybo koto užtemo akys. Prisiminė ir savo keistą sapną, smalsumo dėlei nutarė paieškoti to senojo veidrodžio savo namuose mieste. Grįžęs pasikuitė spintoje, išvertė stalčius, galop rado veidrodį ant spintos. Jis buvo apdulkėjęs, meškėnas jį nuvalė ir išsprogdino akis. Pamatė jis veidrodyje, kad svarsto apie kelionę į užsienį, kad pasirenka išplaukti iš gimtų kraštų. Kad tuose svečiuose kraštuose jam gerai sekasi, gauna gerą darbą ir po truputį pradeda pildyti savo svajones. Taip pat pamatė, kad eina į mišką rinkti grybų, bet to epizodo su vizija veidrodyje nebuvo. Padėjo veidrodį į šoną, ir pradėjo mąstyti. Apie kelionę šiuo metu negalvojo, anksčiausiai tokį planą galvojo įgyvendinti po dviejų metų, mokslams pasibaigus. O miške gi buvo šiandieną, tad nutarė, kad dar kartą į jį eiti nėra prasmės. Pradėjo meškėnas galvoti apie dienos įvykius, ir net nepajautė kaip atėjo vakaras. Buvo laikas ilsėtis, tad meškėnas nuėjo miegoti. Ryte atsibudęs miglotai prisiminė, kad turėjo veidrodį kuriame buvo patarimai, kokius sprendimus reikia priimti, norint sėkmingai įgyvendinti savo užsibrėžtus siekius. Nuskuodė link spintos, tačiau veidrodžio ten neberado. Sutriko ir nusiminė, dabar nebežinosiąs ką daryti, kad jam gyvenimas pasisektų. Ir taip lyg iš niekur, nusprendė, kad laikas eiti miškan, baravykų parankioti. Ir nuėjo, prisirinko pilną pintinę, tačiau tuo viskas ir baigėsi, grįžo namolio, su grobiu. Dėl viso pikto užmetė akį ton vieton, kur buvo radęs veidrodį, bet jo ten nebuvo. Atėjo vakaras, grybai per dieną buvo sutvarkyti, ir sumesti į stiklainius, meškėnas pavargo ir nuėjo ilsėtis. Naktį jį aplankė sapnas, jis matė save dvejojantį, ar apsimoka eiti antrą kartą į mišką, matė, kad nenuėjo, matė, kad ryte prarado veidrodį. Ir tada jam toptelėjo, kad dažniausiai reikia vadovautis pirmu įspūdžiu, nes jis dažniausiai pasirodo esąs teisingas. Logikos taip pat reikia nepamiršti...

Prabudo anksti ryte, nuėjo prie spintos kur buvo radęs veidrodį. Pasilipo ir jo nuostabai, veidrodis buvo ten, tačiau jokių vaizdų ir pranašysčių neberodė, tačiau tai buvo ženklas, naktinio sapno metu padaryta išvada dėl pirmojo įspūdžio buvo teisinga.