Pradžia yra. Kilti taipogi yra kur.
Kūrinėlis lengvas, atrodo, skamba, bet daugelis rašykų jį "nurašo (nurašytų)" dėl paprastumo (įprastų vaizdinių, pasikartojančių jungtukų "kai" ir pan.).
na jau - kūrinuks idiotiškas; žinote, jis toks panegiriškas, ir išvardyta jame visa kas - tai tarybinių pedagogų, uoliai stačiusių komunizmą ir teigusių, kas yra gėris (dvasinės vertybės) ir kas yra blogybės (t.y. blogis) tai pas jus taip lėkštai išdėstytas tas jų gėris; "varyk varyk, tu įkvepi liaudį, ją sujudini, varyk varyk" :D
Nyčė sako -112- Ketvirtame skyriuje "aforizmai ir intermedijos"(ir man patinka kaip jis sako):
"Kas jaučiasi sutvertas stebėti, o ne tikėti, tam visi tikintys atrodo pernelyg triukšmingi ir įkyrūs – jis nuo jų ginasi." /Frydrichas Nyčė/; tai štai, jūsų aprašytas, posmeliais, "abejingumas", mhmmm.(nors nėra gyvenimas juk toks primityvus,) greičiau atspindi žmogų stebėtoją, kuris dar nesukaupė atitinkamos filosofinės išminties, kad galėtų bent šiek tiek atskleisti sąvoką abejingumas kokia nors literatūrine forma. būna pasyvumas (apatija) ir būna abejingumas. Na, nemanau, kad patapęs totaliai abejingu viskam, tuo pat metu randasi kokios nors formos - bet kokios formos ieškojime; o paskutinės, jūsų tekste eilutės, kalba, kad lyrinis herojus užsiiminėja psichoanalize, daro kažkokią išvadą, jis randasi dvasinio pobūdžio ieškojime, kuris pasireiškia psichoanalizės formos apmąstymuose; ir jei jis abejingas - jei jame abejingumas, kodėl jis tuo užsiima?.. kuriems galams, juk jis abejingumo būseną teigia išsakęs visą tą (lyg mišrainę) tiradą... na, mooooool, kažką sau supranta, citata: "Kai nebesvarbu gerumo nuoširdumas...
Supranti kad tai tik abejingumas." --- citatos pabaiga (ir jūsų teksto, pavadinimu "Abejingumas" pabaiga); Nors šiaip tai man jo supratimai atrodo labai primityvaus - lėkšto žvilgsnio (požiūrio) į patį gyvenimą. )