Išgrybaukime Lietuvą – kaip visada –išgrybaukim: Žodžiais, norais, eilėraščiais, atmintimi . Nes virš skraistės miškų skalsūs lietūs pažadina skliautą, Kai triukšmauja Perkūnas ir rūko laukai sklidini, Tada, rodos, Kastytis vėl plauks susirasti Jūratės, O prie kranto jo motina lauks ir gracingai grybaus. Atvažiavę svečiai išlinguos su krepšeliais per lietų, - Taip jaukindamies Lietuvą, pieštą senuko rudens. Aš iš ryto surasiu apsnūdusią šeimą kazlėkų – Netikėtai išnirusių ir taip kvailai pasmerktų, Bet praeisiu galvodama, kad juos paslėpti reikėtų, - Išgrybaus mūsų Lietuvą – rankos savų ir anų.
Emos „Naujausi kūriniai“ skamba kaip jos Summa summarum, o šis „Galvojimas vaizdiniais“ – nuotaikų kompendiumas.
Skamba, o ne šlama kaip Tomo A., mat – menas.
Šių puslapių komentarai tie, į kuriuos verta kreipti dėmesį, visi daugiau nei palankūs. Bet kai kurie vis dar tebekreipiat savo dėmesį į tuos „specų“ komentus, kur kreipt neverta.
Matyt neskaitę Algmar paaiškinimų, tai pakartosiu:
Tūli specialistai, pvz., – kuriam trūksta rusiško šrifto ir dar vieno brūkšnelio po dviejų pirmųjų raidžių, – taigi jie visgi vengia kišti kvailą kuolą, jie prikabina eiliams švininius pasvarus – dvejetus. Tuo tarpu „eiliniai“ vertintojai suplukę kelia vertę ketvertų, penketų plūdėmis... deja. Dėl diskriminacinių Rašykų karalijos įstatymų gausingi teigiami komentarai vargiai bepakelia vidurkį kokiu vienetu.
Kažkas dumblėta mūsų rašykų karalijoje.
Bet pamiršta žinovai vengti kvailio vietos: be slapstymosi už dvejeto – kuolas, koks nors vaizduotės nulį rodantis leptelėjimas, dar geriau – tyla, autodiskreditacija, ir niekieno dėmesio nebeverti vertintojo rašomi vertinimai – nei kuolai, nei penketai.
GLP, nu ko tu mus su Ema taip įsimylėjai a? Kiba tau pavydas jam, ka mana Emočka už tave geriau rašo??? Nesuprantu aš jau to jauno bernioko suvisam. Kiba jis nori mums vienyką atnešti prie grabo, ka gautų „žielabnus“ pietus :DDD
p.s. Ema, spjauk tu anam į rudą peisą ir rašyk toliau :DDD
einu vis ir galvoju, atrasdamas GLP bajerius, kad GLP pats save traukia per dantį, nes jei ir parodija tai, nes jei ir blogo skonio, tai ji vis tiek niekuo neprastesnė nei admino kuolingos.
Pats tu absurdas, prigrybęs riešo dydžio vamzdžius savo "grybiniame" . Bet aš esu aukščiau tavęs -neįkaliau kuolo ir nesišūdinau, vaikeli.
O jeigu subtilios ironijos ir paradokso nejauti -tavo problemos.
Kuolas tau, administratoriau, už tokią "kritiką" ir poezijos suvokimą.
primena blogo skonio parodiją, jau vien šitos eilutės ką reiškia: "O prie kranto jo motina lauks ir gracingai grybaus'. absurdas kažkoks nutylint kitas blogybes. 1.
Negrybausiu! Bijau aš rudųjų dantingųjų erkių,
rupkės siurbiasi, kraują lig mažo lašiuko išgers.
Jau geriau, grybienojai visi mane smerkia,pasmerkia...
Anos sielą kermošius kudens ir kedens dar rudens,
kol atėjus žiema išnaikins bataljoną pasiutusių,
pažaliuos jie jaunuoliu pavasariu ir vėl... aida!
Iš po ilgo šokimo aš truputį būsiu atkutusia,
gausi sūrį, vilkine, ir vėl. Iškada, bet suvalgysi jį,
lyg desertą, ir gal atriedėsi, brendžio šklenką sumušim,
o ko gi ir ne! Mano medžiai didesnį tau teiks jau pavėsį,
užgiedosim abi, kol ateis kita saulės laida! ;o)