Kasdien (8)

Su Adolfu daug žodžių Jo paskaitę,
Tik nežinau, ar tai svarbu,
Jei jis anksčiau,
O aš – dabar...
Tuomet juk Nyčės nežinojau,
Tačiau dabar per jį  jaučiu -
Su Adolfu labai panašūs -
Žmogus jis buvo kažkada,
Kaip kad dabar ir aš esu...

O Zaratustra šitaip sakė:
Mūs žemė turi odą,
O joje – ligų daugybę.
Viena iš  jų „žmogus“ vadinas.

Pasižiūrėjau aš į žmogų -
Pirmiau į Adolfą,
Paskui jau į save:
- O, Zalatustra, tarki žodį,
Ar ne keistai atrodo ši liga,
Įkritusi į žemės odą?
Tačiau ir patylėt gaili, o, Zalatustra,
Nekvailas juk ir suprantu:
Aš aplenkiau Alfonsą ir visus
Mirties turėtojus,
Kurie bent kiek anksčiau..