Baigties pradžia

gandrai namus aplenkę
miklina sparnus
užtraukiu užuolaidas
tyloje kartoju maldą
nėra žodžių joje
garsų nėra
nėra nieko
nieko nėra
nėra buvimo
nebūties nėra
tik tu ir aš
tik mūsų mes
ne mums
gandrai jau kyla
nuo sparnų nusipurtę rugpjūtį
tiek daug šviesos
kišenės pilnos
rugiais kvepiančių akimirkų
jau vasaros nėra
tik aš ir tu
tik mūsų mes
ne mums