Vidury dienos

1.

Suima juokas
vidury dienos.
- Sakyk,
ar aš, ne krislas
tavoj aky?
Lietus nuščiuvo
pabiro nuo šakų lašai
ant kelių, takų -
ne kojomis
širdimis pramintų.
Karvės, žmones nustebę
į mane sužiuro
ir pasigirdo balsai -
prislopinti, kimūs,
o iš manos
prisiminimų
liko - vien akys,
ir tėvas braižo
mano metus - ramentu
ir negali į laukus išeiti -
be kepurės,
be ramentų.
- Argi negražu
tiesiasi keliai
ir krinta obuoliai
dusliai ir dega,
liepsnoja -
tėvų palikimas
ir klykia žąsys,
plasnoja, skrenda gervės
ir tiksi kaip laikrodžiai -
žąsiukai, ančiukai
ir žvilga
lėktuvų sparnai -
nuo vieno -
saulės žvilgsnio,
nuo vieno
prisilietino.
Suima juokas.
- Sakyk, ar aš
ne krislas -
tavoj aky?