Eteris

Nėra gyvybės butaforiniame kosmose.

Aš pagaliau galiu sau leist šiek tiek tavęs.
Dusliu akordu, lyg atodūsiu, kraujospūdis
Tuščiam mieste prie bėgių žiočių krinta. Mesk

Tą slogų įprotį kalbėti apie šermenis -
Tai už tave padarė veidrodžiai. Ūkais
Virš vakarėjančios stoties laukimai merdėja
Ir, jei nuspręsti man, – lengvos jiems žemės. Leisk

Tiesiog stebėti periferiniu regėjimu
Šį išėjimą ir pačiai išeit išvien.
Ko vertas priešnuodis vienu ypu išgėrusiems
Žvaigždynų eterio? Juk priešnuodžiai – gyviems.