Rengiasi vakaras lyrikos rūbą,
Mėnesiena rikiuoja žodžius.
Skubantis laikas palangėj priklupo,
Rožės žiedlapį krintant girdžiu...
Kalbinu akmenį, snaudžiantį pievoj-
Jo vienatvę suprasti sunku, -
Samanų žvilgsnis žalioj mėnesienoj
Tolin bėga rasotu taku.
Tyliai rikiuojasi lyriškos eilės,
Barsto vakaras žodžiams natas,
Klūpo po langu suvirpintas laikas.
Braido sutemos. Ką jos atneš?..