mano laikrodžiai paseno
gegutės juos paliko
nesusukusios lizdų
jie šypsosi
plačiomis burnomis
tikėdami
kad esu laiminga
mūsų laikas nesidalina
į dienas ir naktis
akimirkos sakais varva
į praeities liūną
kartais ištraukiu iš jo
pageltusį laišką
kuris mena
mūsų buvimą